2011 m. spalio 30 d., sekmadienis

"Prayers for Bobbby" - filmas, metantis iššūkį visuomenei

Aprašas:
Filmo siužetas sukasi apie Bobį, kuris kaip eilinis paauglys, svajojo tapti rašytoju, jį supo tėvai, broliai ir seserys. Nepajėgdamas išlaikyti paslapties, Bobis apie savo netradicinę orientaciją pasipasakoja vyresniam broliui. Paslaptis tampa žinoma visai konservatyviai šeimai. Meri – religinė fanatikė – nusprendžia išgydyti sūnų nuo „baisios ligos“, nusiunčia jį pas psichologą, skaito garsiai Bibliją, klausosi pamokslų per radiją, visame name iškabinėja lapelius su religinėmis „tiesomis“. Tuo metu Bobis išvyksta pas savo pusseserę į kitą miestą, kur sutinka savo pirmąją, bet nelaimingą meilę, o galvoje tebeskamba mamos žodžiai: „man nereikia sūnaus gėjaus“, „tai nuodėmė“...

Tai tik istorijos pradžia, filmas ne tik apie tai. Filmas pasakoja Mery Griffith istoriją, motinos, kuri tik po sūnaus mirties supranta visų savo įsitikinimų klaidingumą ir kvailumą. Bandydama „išgelbėti sūnų ir jo sielą“ ji sunaikina ne tik jį, bet ir pačia save. Po sūnaus netekties, ji tampa aktyvia LGBT teisių gynėja. Jos vaidmenį atlikusi Sigourney Weaver, pasakoja, kad yra girdėjusi, jog šią Merės Griffith biografinę knygą vaikai dovanoja tėvams prieš pokalbį apie save. Aktorė priduria: „Pagalvojau, kad mes galime sukurti dar vieną būdą , kaip pradėti pokalbį“.

Šiame filme kultinio filmo „Svetimi“ žvaigždė (Sigourney Weaver) tarsi ėmėsi auklėti tėvus, kurie augina homoseksualius vaikus. Savo naujajame televizijos projekte aktorė suvaidino motiną vaikino, kuris nusižudė dėl tėvų užsispyrimo. Šiame filme aktorė vaidina senų pažiūrų moterį - Merę, kurios sūnus Bobis, sužinojęs apie savo gėjišką prigimtį, bando atskleisti ją savo artimiesiems, tačiau užsitraukia motinos ir visuomenės rūstumą. Savižudybė jam pasirodo tinkamiausia išeitis šioje situacijoje. Aktorės žodžiais, šis filmas tokiems paaugliams kaip Bobis suteikia viltį, o tėvams gali padėti susitaikyti su vaiko seksualine orientacija.

2011 m. spalio 23 d., sekmadienis

[Citata] Dar viena Steve Maraboli mintis

Steve Maraboli - bestselerių autorius, radijos laidų vedėjas, TV korespondentas, Jungtinių Tautų apdovanotas už globalią lyderystę, asmeninio ir profesonalaus elgesio specialistas ir t.t.

Live your truth. Express your love. Share your enthusiasm. Take action towards your dreams. Walk your talk. Dance and sing to your music. Embrace your blessings. Make today worth remembering.

Vertimas:

Gyvenk savo tiesa. Išreišk savo meilę. Dalinkis entuziazmu. Siek svajonių.  Atsakyk už savo žodžius. Šok ir dainuok pagal savo muziką. Priimk palaiminimus. Tai verta prisiminti.

2011 m. spalio 18 d., antradienis

Trumpai apie Ubuntu 11.10: Unity patinka, bet GNOME 3.2 - ne

Nuo šeštadienio naudoju naująją Ubuntu 11.10 OS. Man labai patinka atnaujinta Unity grafinė aplinka, nes ji paprasta ir gan gražiai atrodo (ko nebuvo ankstesnėje Ubuntu versijoje). Kita didelė šios versijos naujovė - GNOME 3.2 programinė įranga. Apie ją parašysiu punktais.

  • Naujosios GNOME 3.2 grafinės aplinkos privalumai - gražesnė programų langų išvaizda, greita failų peržiūra (reikia įdiegti paketą gnome-sushi).
  • GNOME 3.2 trūkumai - labai trūksta kai kurių specifinių nustatymų tokių, kaip klavišų susiejimų keitimas ir pelytės valdymo skaičių klavišais greičio nustatymas. Šios galimybės buvo GNOME 2.x versijose.
  • Unity alternatyva Gnome Shell nepalaiko nuosavybinių vaizdo valdyklių, todėl, norint ja naudotis, reikia įjungti atviro kodo vaizdo tvarkykles.

Tiek pastebėjimų. Jei GNOME 3.2 trūkumai Jums nesvarbūs, tikrai patariu išbandyti šią OS. Prieš tai galite pažiūrėti video apžvalgą: