„Nebėra kelio atgal“: bitkoinas, auksas ir sprendimai, kurių nebeatšauksi

Rugsėjo 2 d. pasirodžiusi 121-oji „This Week in Bitcoin“ laida (Jupiter Broadcasting) pavadinta „No Going Back“ — „Nebėra kelio atgal“. Pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Kelios šios savaitės istorijos iš pirmo žvilgsnio niekaip nesusijusios: JAV iždo departamento manevrai obligacijų rinkoje, pirmas kvantiniams kompiuteriams atsparus bitkoino sandoris, skilimas kasybos bendruomenėje, teisinis ginčas dėl 127 tūkstančių konfiskuotų bitkoinų. Bet visas jas sieja viena gija — tai sprendimai ir įvykiai, po kurių grįžti į ankstesnę būseną nebeįmanoma.

Pabandykime tą giją išnarplioti.

📉 Auksas, bitkoinas ir likvidumo srovė

Šių metų sausį Bloomberg rašė, kad kriptovaliutos „praleido makro sandorį“: auksas kilo virš 5 000 dolerių už unciją, akcijos mušė rekordus, o bitkoinas, kurį entuziastai vadina apsauga nuo pinigų nuvertėjimo, stovėjo vietoje ties 87 000 dolerių ir per savaitę iš su juo susijusių fondų buvo išimta daugiau nei 1,3 mlrd. dolerių.

Nuo tada abu turtai patyrė nemažai. Aukso rekordas — 5 597 doleriai už unciją — buvo pasiektas sausio 29 d., o šiandien uncija kainuoja apie 4 500 dolerių: vis dar gerokai brangiau nei prieš metus, bet maždaug penktadaliu pigiau nei žiemos pike. Bitkoinas rugpjūtį pradėjo nuo 62 500 dolerių ir per mėnesį pakilo apie 25 %, pasiekdamas 81 138 dolerių aukštumą; šiuo metu jis svyruoja apie 80 tūkstančių.

Kodėl taip? Analitikas Michaelas Howellas birželį paskelbtoje analizėje siūlo atskirti du dalykus: ilgalaikę paklausą apsidraudimo priemonėms ir ciklinį likvidumo impulsą. Likvidumas čia reiškia paprastą dalyką — kiek laisvų pinigų sukasi finansų rinkose ir gali būti nukreipta į turtą. Howello teigimu, bitkoino kaina ypač jautri JAV federalinio rezervo (Fed) valdomam likvidumui, o auksą labiau palaiko Kinijos centrinis bankas, atsargų diversifikavimas ir geopolitika. Kinija draudžia investuoti į kriptovaliutas, bet skatina privatų aukso laikymą.

Įdomu, kad Howellas birželį neatmetė kritimo link 40 000 dolerių. Rugpjūčio šuolis šio scenarijaus kol kas nepatvirtino — geras priminimas, kaip atsargiai reikėtų vertinti bet kokias prognozes, net ir gerai argumentuotas.

💵 Dedolarizacija ar „defiatizacija“?

Kalbant apie dolerio nuosmukį dažnai vartojamas terminas dedolarizacija — pasitraukimas nuo JAV dolerio tarptautiniuose atsiskaitymuose ir atsargose. Ekonomistas Danielis Lacalle Mises Institute tekste teigia, kad terminas klaidinantis.

Jo argumentas paprastas: jei tikrai vyktų dedolarizacija, doleris būtų keičiamas į eurą, jeną ar juanį. Tačiau duomenys to nerodo. Pagal Tarptautinio valiutos fondo statistiką dolerio dalis pasaulio valiutų atsargose tebesudaro apie 59,6 %, o euro — 20,3 %, ir šis santykis mažai kinta. Auga tik aukso dalis. Todėl Lacalle siūlo kalbėti apie defiatizaciją — pasitraukimą ne nuo konkrečios valiutos, o nuo popierinių (fiat) valiutų apskritai, į turtą, kuris nepriklauso nuo jokios vyriausybės sprendimų.

Tai autoriaus interpretacija, ne visuotinai priimta išvada. Bet ji paaiškina, kodėl centriniai bankai perka auksą, tuo pačiu palikdami didžiąją atsargų dalį doleriais.

🏛️ Vašingtonas: iždas prieš obligacijų rinką

Įdomiausia savaitės istorija vyksta ne kriptorinkoje, o JAV valstybės obligacijų rinkoje. NPR laida „The Indicator“ rugsėjo 1 d. išaiškino, kad iždo departamentas nuo šios savaitės bent dvigubai padidina ilgalaikių obligacijų supirkimą.

Kontekstas toks: JAV valstybės skola pasiekė 40 trln. dolerių — daugiau nei visa 30 trln. vertės iždo obligacijų rinka. Dešimties, dvidešimties ir trisdešimties metų obligacijų pajamingumai pasiekė aukštumas, nematytas nuo 2000-ųjų pradžios; 30 metų obligacijos pajamingumas viršija 5 %. Prisideda ir tai, kad technologijų bendrovės pačios leidžia obligacijas dirbtinio intelekto infrastruktūrai finansuoti ir taip konkuruoja su valstybe dėl investuotojų pinigų.

Iždo sekretorius Scottas Bessentas tvirtina, kad supirkimų tikslas — pagerinti likvidumą, o ne numušti palūkanas. Rinka juo netiki. „Morningstar“ analitikas Ericas Jacobsonas laidoje sakė, kad daugelis šį žingsnį vertina kaip politinį sprendimą palūkanoms mažinti, nes prezidentas Donaldas Trumpas savo norą matyti žemesnes palūkanas išsako labai atvirai. Problema ta, kad palūkanų politika istoriškai priklauso Fed, o ne iždui — panašias operacijas 1961 m. („Operation Twist“) ir po 2008 m. krizės vykdė būtent centrinis bankas.

Ir čia užsimezga trišalis konfliktas. Naujasis Fed pirmininkas Kevinas Warshas, pareigas einantis nuo gegužės, praėjusią savaitę pareiškė, kad jei infliacija nemažės, Fed „turės darbo“ — rinkos tai skaito kaip užuominą apie galimą palūkanų kėlimą. Vienas departamentas spaudžia palūkanas žemyn, kitas svarsto kelti aukštyn.

🪙 Stabilios monetos kaip iždo įrankis

Stabili moneta (stablecoin) — kriptovaliuta, kurios kursas pririštas prie tikros valiutos, dažniausiai dolerio, o už ją garantuoja rezervas. The Wall Street Journal rugpjūtį atkreipė dėmesį, kad šis rezervas ir yra sąsaja tarp Trumpo kriptopolitikos ir Bessento veiksmų iždo departamente.

Pernai priimtas GENIUS aktas leidžia doleriu padengtoms stabilioms monetoms rezerve laikyti tik tam tikrą turtą — tarp jo iždo vertybinius popierius, kurių terminas trumpesnis nei 93 dienos. Bessentas yra cituojęs prognozes, esą stabilių monetų rinka nuo dabartinių maždaug 300 mlrd. gali išaugti beveik iki 4 trln. dolerių, ir rašęs, kad toks augimas „galėtų sumažinti valstybės skolinimosi kaštus“. Kitaip tariant: kuo daugiau stabilių monetų, tuo daugiau pirkėjų trumpo termino JAV skolai. Pats Bessentas per CNBC šį derinį pavadino „iždo tvistu“.

Rugpjūčio 17 d. iždas paskelbė ir GENIUS akto licencijavimo taisyklių projektą: nuo 2027 m. sausio 18 d. JAV nebus galima leisti mokėjimo stabilių monetų be federalinės ar valstijos licencijos, o nuo 2028 m. liepos 18 d. paslaugų teikėjai negalės jų siūlyti JAV rinkoje be atitikties. Tuo metu platesnis kriptorinkos reguliavimo įstatymas (CLARITY aktas) Senate stringa — procedūrinis balsavimas numatytas rugsėjo 15 d.

⚛️ Kvantinė grėsmė ir pirmieji atsakai

Rugpjūčio 27 d. konferencijoje „Bitcoin Asia“ Honkonge Starknet fondo atstovas Damianas Chenas pademonstravo pirmą kvantams atsparų bitkoino sandorį pagrindiniame tinkle. Svarbiausia detalė: tam neprireikė jokio protokolo atnaujinimo — nei minkštos, nei kietos šakos.

Problema, kurią bandoma spręsti, tokia. Bitkoino sandoris prieš patvirtinimą kurį laiką laukia viešoje eilėje ir tuo metu atskleidžia kriptografinę informaciją, kurią pakankamai galingas kvantinis kompiuteris teoriškai galėtų panaudoti parašui suklastoti. StarkWare tyrėjo Avihu Levy sukurtas metodas generuoja milijonus parašo variantų, kol randa tokį, kuris tos informacijos neatskleidžia. Procesas sąmoningai brangus — vienam sandoriui parengti prireikia valandų.

Yra ir svarbi išlyga: įprasti bitkoino mazgai tokio nestandartinio formato neatpažįsta, todėl sandorio nepavyko įkelti į viešą eilę — jį teko perduoti tiesiai kasėjui, o įtraukė bendrovės MARA paslauga „Slipstream“. Tai kol kas demonstracija, ne kasdienis įrankis.

Kita galima apsauga aptariama Paradigm tyrime, kurį pavasarį paskelbė Danas Robinsonas. Yra svarstoma, kad ateityje bitkoinas galėtų uždrausti išleisti monetas iš adresų su atskleistais viešaisiais raktais — vadinamasis „kvantinis saulėlydis“. Bet tada ilgus metus neaktyvūs savininkai turėtų arba viešai perkelti monetas, arba jas prarasti. Vien Satoshi Nakamoto priskiriamose piniginėse laikoma apie 1,1 mln. bitkoinų.

PACT (Provable Address-Control Timestamp) idėja: savininkas jau šiandien gali slapta ir nemokamai užfiksuoti laike įrodymą, kad valdo adresą, naudodamas „OpenTimestamps“, o vėliau, jei toks apribojimas būtų įvestas, pateikti kriptografinį įrodymą ir monetas atgauti. Tai kol kas tik pasiūlymas — ne standartas ir ne protokolo dalis.

⛏️ Kasyba, teismai ir įmonių iždai

Rugpjūčio 29 d. paskelbtas bendras kasybos telkinio OCEAN ir Luke'o Dashjro pareiškimas: vienas iš telkinio įkūrėjų, ilgametis bitkoino kūrėjas, abipusiu sutarimu pasitraukė iš valdybos pirmininko, technologijų vadovo ir direktoriaus pareigų, o bendrovė išpirko visą jo akcijų dalį. Pareiškime sakoma, kad skyrybų priežastis — skirtingas kasybos ateities matymas po pastarųjų protokolo pokyčių. Dashjras kuria naują projektą CONVOY, taip pat orientuotą į kasybos decentralizavimą.

Kitas gilus konfliktas — teisme. 2025 m. spalį JAV perėmė 127 271 bitkoiną, siejamą su „Prince Group“ ir jos vadovu Chenu Zhi. Dabar 9/11 aukų šeimoms atstovaujanti advokatų kontora teigia, kad monetos turėtų atitekti joms: pasak jų, kasybos telkinys LuBian buvo Kinijos ir Irano revoliucinės gvardijos bendra veikla sankcijoms apeiti, o JAV šią aplinkybę nutylėjo. Pretenzija remiasi 2002 m. Terorizmo rizikos draudimo aktu. Tai kol kas tik ieškinys — teismas dar nieko nenusprendė, o pačios prielaidos apie LuBian priklausomybę prieštaringos. Suma didelė: apie 9,7 mlrd. dolerių.

Ramesnė, bet europiečiams aktuali žinia — prancūzų bendrovė Capital B pritraukė 7,6 mln. eurų iš „Blockstream“ vadovo Adamo Backo. Prieš tai, rugpjūčio 28 d., ji surinko 21 mln. eurų su Backo ir turto valdytojos TOBAM parama. Bendrovė planuoja įsigyti dar 376 bitkoinus ir turėtų jų 3 521 vietoje dabartinių 3 145. Tai vyksta fone, kai kitos bitkoino iždo bendrovės, tarp jų didžiausia — „Strategy“, savo atsargas pardavinėjo.

🔮 Prognozės: nuo 82 000 iki milijono

Prognozių spektras platus, ir jas verta skaityti būtent kaip prognozes. Prekybininkai prognozių platformoje „Kalshi“ lažinasi, kad iki rugsėjo pabaigos bitkoinas pasieks 82 000 dolerių — apie 7 % daugiau nei kaina rugsėjo pradžioje. Rinkos analitikų tikslai 2026-ųjų pabaigai svyruoja maždaug nuo 82 000 („Citi“) iki 100 000 („Standard Chartered“) ir 125 000 dolerių („Bernstein“). Kitame gale — konferencijoje „Bitcoin Asia“ nuskambėjęs Binance įkūrėjo Changpengo Zhao teiginys, kad milijono dolerių bitkoinas ateis ir auksas neatsilaikys.

Į abu polius verta žiūrėti vienodai atsargiai. Tas pats Michaelas Howellas prieš tris mėnesius neatmetė kritimo iki 40 000.

🇱🇹 Ką tai reiškia mums

Lietuvos skaitytojui atrodytų, kad JAV iždo obligacijų supirkimas yra tolima tema. Bet 30 trln. dolerių rinkos pajamingumai yra atskaitos taškas kone visoms pasaulio palūkanoms — nuo įmonių paskolų iki to, kiek kainuoja skolintis Lietuvos valstybei ir bankams. Kai JAV skola viršija visą jos obligacijų rinką, o iždas su centriniu banku ima judėti priešingomis kryptimis, tai jaučia ir euro zona.

Antra, stabilių monetų istorija yra tiesioginė konkurencija Europos reguliavimui. JAV kuria sistemą, kurioje doleris keliauja internetu, o kiekvienas naujas doleris skaitmeninėje piniginėje reiškia dar vieną pirkėją amerikietiškai skolai. Europos atsakas — MiCA ir skaitmeninio euro svarstymai — vystosi lėčiau. Capital B pavyzdys rodo, kad ir europietiškas kapitalas juda ta pačia kryptimi.

Trečia, kvantinė grėsmė nėra vien bitkoino problema. Ta pati kriptografija, kurią teoriškai galėtų palaužti pakankamai galingas kvantinis kompiuteris, saugo banko prisijungimus, elektroninį parašą ir valstybines duomenų bazes. Bitkoino bendruomenė tiesiog garsiau apie tai kalba, nes jos atveju nuostoliai būtų iškart matomi grandinėje.

Ir galiausiai — apie patį laidos pavadinimą. „Nebėra kelio atgal“ nereiškia, kad viskas jau nuspręsta. Reiškia, kad kai kurie sprendimai — priimti įstatymai, išleisti sandoriai, iširusios partnerystės, pateikti ieškiniai — nebeatšaukiami, o jų pasekmes teks gyventi nepriklausomai nuo to, ar jos mums patinka.

---

☕ Patiko straipsnis? CyberSig gyvuoja skaitytojų dėka. Paremti galite per Ko-fi arba Buy Me a Coffee. Ačiū, kad skaitote!