Linux 35-eri, milijonai atvirajam kodui ir Debian sprendimas dėl dirbtinio intelekto
Ši savaitė Linux pasaulyje turėjo dvi labai aiškias gijas. Pirmoji — pinigai: vieni projektai gavo pusę milijono eurų realiam darbui, kiti — aštuonis milijonus dolerių ir krūvą klausimų. Antroji — dirbtinis intelektas: NVIDIA perka „Hugging Face“, Debian po ilgo balsavimo pagaliau apsisprendė, kiek DI įsileidžia į savo kodą, o vienas žmogus per dešimt minučių parodė, kaip DI gali paprasčiausiai palaidoti atvirojo kodo prižiūrėtojus. Ir dar Nintendo teisininkai, GrapheneOS Motorolose, gerokai pagreitėjęs branduolys bei Apple, kuri pagaliau sugalvojo, kur dar galima įkišti reklamą.
O prieš viską — apvali sukaktis, kurios nepraleisi.
🎂 Linux švenčia 35-ąjį gimtadienį
1991 m. rugpjūčio 25 d. suomių studentas Linusas Torvaldsas paskelbė comp.os.minix grupėje, kad kuria nemokamą operacinę sistemą — „tiesiog kaip hobį, nieko rimto ir profesionalaus“. Projektas, anot jo paties, buvo „brendęs nuo balandžio“. Pradinis kodas telpa maždaug į 10 tūkstančių eilučių; šiandien branduolys jų turi virš 40 milijonų.
Smulkmena, kurią mėgsta prisiminti veteranai: Linusas savo kūrinį norėjo vadinti Freax, o pavadinimą „Linux“ įrašė kolega, kėlęs failus į FTP serverį. Per 35 metus tas hobio projektas tapo beveik 80 % interneto serverių, praktiškai visų 500 galingiausių pasaulio superkompiuterių ir maždaug 4 milijardų „Android“ įrenginių pagrindu — jau nekalbant apie maršrutizatorius, automobilius ir visą įterptinę techniką aplink mus.
Ir tai ne vieno žmogaus istorija. Tai šimtų prižiūrėtojų ir tūkstančių talkininkų darbas — tas pats modelis, dėl kurio ribų šioje apžvalgoje dar ne kartą ginčysimės. Tom's Hardware.
💶 Flatpak gauna daugiau nei pusę milijono eurų
Svarbiausia čia — ne suma, o tai, kur ji eis. Pinigai skiriami toms Flatpak spragoms, kurios seniausiai badė akis: naujiems portalams (atskiras leidimas mikrofonui ir garsiakalbiams per „PipeWire“, tinklo izoliavimas, VPN valdymas pagal „Android“ ir „iOS“ pavyzdį, rašybos tikrinimas ir rašymo pagalba, slaptažodžių automatinio įvedimo tyrimai), teisių („entitlements“) sistemai ir „intents“ karkasui, per kurį programos galėtų deklaruoti teikiamas paslaugas. Plius paprasčiausia jau esamų portalų priežiūra. Prie darbų prisidės žinomi GNOME ir Flatpak kūrėjai — tarp jų Philipas Withnallas, Julianas Sparberis, Hari Rana ir dizaineris Samas Hewittas.
Būtent to Flatpak ir trūko. Šiandien programai duodi arba mikrofoną ir garsą kartu, arba nieko; tinklo prieigą — arba visą, arba jokios. „Android“ tokį leidimų modelį turi jau dešimtmetį, o mes vis dar aiškinamės. Ir man labai patinka, kad tai daroma iš viešų Europos pinigų — ne kaip labdara, o kaip investicija į infrastruktūrą, kuria naudojasi visi. Pilnas pranešimas, Phoronix, GamingOnLinux.
🌐 Chromium pradeda dirbti su tikru Flatpak palaikymu
Ir iškart tema toliau. „Google“ inžinierius Tomas Andersonas įtraukė į Chromium eksperimentinį Flatpak pakavimo palaikymą: pakavimo scenarijus, metaduomenų šablonus, enable_flatpak kompiliavimo parametrą ir konfigūraciją, kuri praleidžia sisteminius darbalaukio integracijos failus, kai programa pakuojama kaip Flatpak.
Iš karto atsargumo ženklas: „Google“ aiškiai pasakė, kad tai nėra įsipareigojimas oficialiai palaikyti Flatpak. Kol kas tai eksperimentas, kuriuo bandoma išsiaiškinti smėlio dėžės konfigūraciją ir XDG portalų palaikymą.
Vis dėlto sutapimas su ankstesne naujiena — ne atsitiktinis. Kai Flatpak portalai pagaliau taps rimti (o būtent tam ir skirti tie 508 tūkstančiai), naršyklei nebereikės kovoti su savo pačios smėlio dėže. Vienas dalykas maitina kitą. Phoronix.
💰 „Omarchy“ gauna 8 milijonus dolerių
Fondas valdys Omarchy prekės ženklus, finansuos infrastruktūrą, viešins projektą ir rems tuos atvirojo kodo projektus, kuriais Omarchy remiasi. Konkrečiausias ir, mano galva, geriausias sprendimas — fondas tampa išskirtiniu Hyprland rėmėju trejiems metams (su galimybe pratęsti dar dvejiems). Vaxry, pagrindinis Hyprland kūrėjas, galės dirbti visu etatu, o mokama Hyprland prenumerata naikinama — visos funkcijos tampa laisvai prieinamos visiems.
Ir čia prasideda įdomioji dalis. Bendruomenės reakcija buvo, švelniai tariant, mišri. Vieni klausia visiškai teisėto klausimo: kodėl Arch pagrindu sukurtas Hyprland konfigūracijų rinkinys gauna 8 milijonus, o Flatpak — pusę milijono? Kiti kalba ne apie pinigus, o apie DHH — figūrą, kurios viešos pozicijos FOSS bendruomenėje jau seniai skaldo žmones, ir apie tai, kad rėmėjų sąrašas atrodo labai konkrečiai.
Mano pozicija tokia: pinigai Hyprland ir prenumeratos panaikinimas — objektyviai gera žinia, kad ir kas juos duotų. Bet suprantu ir tuos, kuriems nepatogu, kai atvirojo kodo darbotvarkę ima formuoti aštuoni labai turtingi žmonės su labai panašiu požiūriu į pasaulį. FOSS stiprybė visada buvo tai, kad niekas neturi lemiamo balso. Aštuoni milijonai to nepakeičia iš karto — bet keičia, kieno telefonas skamba pirmas. Stebėsim. Linuxiac, oficialus pranešimas.
🤖 NVIDIA perka „Hugging Face“ už 12,9 mlrd. dolerių
„Hugging Face“ 2016 m. įkūrė Clémentas Delangue'as, Julienas Chaumond'as ir Thomas Wolfas — iš pradžių kaip pokalbių roboto programėlę, kuri vėliau virto tuo, ką dabar vadiname atvirojo kodo DI „GitHub'u“: platformoje talpinama daugiau nei 3 mln. modelių, per 500 tūkst. duomenų rinkinių, ja naudojasi apie 13 mln. žmonių. 2023 m. D serijos raunde bendrovė buvo vertinama 4,5 mlrd. dolerių.
Pikantiškiausia detalė: dar 2025 m. „Hugging Face“ atmetė NVIDIA pasiūlytą 500 mln. dolerių investiciją būtent todėl, kad nenorėjo pernelyg didelės vienos korporacijos įtakos. Dabar ta pati korporacija perka visą įmonę.
Bendruomenėje reakcijos mišrios — vieni baiminasi monopolio, cenzūros ir konkurentų slopinimo saugykloje, kurioje guli praktiškai visi svarbūs atviri modeliai; kiti primena, kad NVIDIA interesas paprastas ir nuoseklus: kuo daugiau atvirų modelių, tuo daugiau parduodamų grafikos plokščių. Man neramu dėl kito dalyko. Atviras kodas paprastai nemiršta nuo pirkimo — jį galima nukopijuoti ir tęsti. Bet infrastruktūra, kurioje jis gyvena, nusiperkama labai lengvai. O „Hugging Face“ šiandien yra infrastruktūra.
🗳️ Debian apsisprendė dėl dirbtinio intelekto
.png)
Laimėjo penktoji parinktis — „Atsakingas generatyvinio DI naudojimas“. Iš 425 biuletenių ji pirmavo visose porinėse dvikovose, o visiško draudimo pasiūlymas atsidūrė reitingo apačioje.
Praktiškai tai reiškia: Debian DI nei skatina, nei draudžia. DI padedamas darbas privalo atitikti lygiai tuos pačius kokybės ir teisinius reikalavimus kaip bet kuris kitas įnašas, o visa atsakomybė tenka pateikėjui. Autorius turi pats peržiūrėti, ištestuoti ir suprasti tai, ką pateikia; DI naudojimą atskleisti rekomenduojama, bet neprivaloma; su saugumu susijusios informacijos negalima duoti trečiųjų šalių DI paslaugoms; o didelio masto automatiniai pakeitimai turi būti iš anksto aptarti bendruomenėje.
Man tai atrodo brandus sprendimas. Draudimas būtų buvęs neįgyvendinamas — niekas negali patikrinti, kaip parašyta pataisa. Debian pasirinko taisyklę, kurią įmanoma taikyti: atsako žmogus, o ne įrankis. Kodėl tai svarbu, puikiai iliustruoja kita savaitės naujiena. Phoronix apie patį balsavimą.
🐛 Kai DI klaidų pranešimai virsta ataka
„Red Hat“ virtualizacijos inžinierius Danielis Berrangé atkreipė dėmesį, kad vienas naudotojas per nepilnas dešimt minučių į QEMU projektą sukėlė 132 klaidų pranešimus.
Pranešimai buvo sugeneruoti mašininiu būdu: vien sanitaizerių išvestys ir „assert“ pranešimai, ignoruojamas projekto šablonas, jokios žmogaus analizės, jokių siūlomų pataisymų. Kai kurie sukurti vos kelių sekundžių skirtumu vienas nuo kito.
Berrangé įvertinimas negailestingas: „tai iš esmės yra paslaugos trikdymo (DoS) ataka prieš projekto prižiūrėtojus“. Ir jis teisus. Automatas per dešimt minučių sugeneruoja tai, ką savanoriai turės peržiūrinėti savaitėmis — o peržiūrėti reikia, nes tarp šimto šiukšlių gali slypėti viena tikra klaida. Kaip sprendimą inžinierius siūlo „GitLab“ įdiegti pranešimų dažnio ribojimą tiems, kurie nėra projekto nariai.
Būtent todėl Debian formuluotė apie „didelio masto automatinius pakeitimus“ nėra biurokratija. Tai apsauga nuo to, kas jau vyksta.
📝 „LibreOffice 26.8“ — ir „jokio DI“ kaip funkcija
.png)
Writer gavo bene įdomiausią naujovę — Paragraph Composer: naują išdėstymo algoritmą, kuris balansuoja žodžių tarpus per kelias eilutes iš karto, o ne optimizuoja kiekvieną eilutę atskirai. Rezultatas — gerokai gražesnis tekstas. Plius automatinis pastraipos krypties aptikimas dvikryptėms kalboms, „OpenType“ šriftų variacijos, bazinės linijos tinklelis rėmeliuose, juodraščio rodinys be trukdžių ir geresnis našumas su dideliais dokumentais, pilnais paveikslėlių.
Calc: skaičiuojami laukai suvestinėse lentelėse, automatinis ląstelių krypties aptikimas, galimybė duomenų tikrinimui tyliai atmesti netinkamas reikšmes, santykinis šrifto dydis ląstelių stiliuose ir „Shuffle“ komanda ląstelių sričiai sumaišyti.
Impress ir Draw: keli skirtingi puslapių dydžiai viename dokumente, prezentacijų sekcijos skaidrėms grupuoti, savi skaidrių pavadinimai skydelyje, šablonai tiek 16:9, tiek 4:3.
Bet garsiausiai šįkart nuskambėjo tai, ko versijoje nėra. „The Document Foundation“ pranešime aiškiai parašė: 26.8 versijoje nėra jokio generatyvinio DI, niekas rinkinyje nesijungia prie nutolusio serverio ir jam neprivalomas interneto ryšys. Fondas tai vadina pažadu, o ne aplaidumu: organizacijos, kurioms galioja griežti duomenų apsaugos reikalavimai, per auditą gali paprasčiausiai patikrinti, kad kanalo duomenims išsiųsti tiesiog nėra. Įdomus kontrastas — giminingas „Collabora Office 26.04“ pasirinko priešingą kelią ir pasiūlė neprivalomas DI funkcijas su savo modelio pasirinkimu.
Šiais laikais „jokio DI“ jau savarankiška funkcija. Ir, kaip matyti iš reakcijų, nemažai daliai naudotojų — pardavimo argumentas. Oficialus pranešimas, OMG! Ubuntu, LWN, Phoronix.
⚖️ Nintendo vienu ypu nušlavė 400 GitHub saugyklų
Rugpjūčio 24 d. Nintendo pateikė septynis DMCA pranešimus vienu metu ir iš GitHub buvo pašalinta 401 saugykla. Tarp jų — „Suyu“ (Yuzu įpėdinis, 311 atšakų), „Yuzu Android“, „Skyline“ (nebepalaikomas nuo 2023-ųjų), keli Yuzu forkai bei ankstyvos prieigos versijos, „MonoNX“ ir pati pagrindinė Yuzu saugykla.
Teisinis pagrindas — teiginys, kad emuliatoriai „neteisėtai apeina Nintendo technines apsaugos priemones, kad paleistų nelegalias Switch žaidimų kopijas“. Techninė esmė ta, kad Switch žaidimams paleisti reikia kriptografinių raktų (prod.keys), o emuliatoriai naudoja iš konsolės ištrauktus raktus. Nintendo remiasi dviem precedentais: taikos sutartimi su „Tropic Haze“ (Yuzu kūrėjais) ir sprendimu prieš transliuotoją EveryGameGuru.
Ką čia pasakyti. Emuliatoriai patys savaime daugelyje jurisdikcijų yra legalūs — problema visada buvo raktai. Bet Nintendo taktika akivaizdi: net jei teisme laimėtum, teisininkų sąskaita tave sunaikins anksčiau. Ir liūdniausia, kad tarp nušluotų projektų yra tokių, kurie iš esmės yra vienintelis būdas išsaugoti žaidimus, kurių nebegalima nusipirkti niekur. Beje, kodas niekur nedingo — jis tiesiog persikėlė kitur, kaip visada. Tom's Hardware.
📱 GrapheneOS keliauja į „Motorola“ flagmanus
Ilgai lauktas žingsnis: GrapheneOS oficialiai palaikys „Motorola“ telefonus — pirmųjų modelių tikimasi 2027 metais. Projektas ir „Motorola“ apie bendradarbiavimą paskelbė dar šių metų pradžioje, o dabar patvirtino, kad kalbama apie aukščiausios klasės modelius.
Kodėl ne pigesnius? Todėl, kad GrapheneOS reikalavimai aparatinei saugai yra negailestingi: naujausios „Snapdragon“ flagmanų platformos šiuo metu siūlo geriausias „Qualcomm“ saugos funkcijas, o pigesni lustai tiesiog neatitinka kartelės. Prie to prisideda ir ilgo palaikymo reikalavimas — atnaujinimai turi eiti metų metus.
Svarbu suprasti: „Motorola“ neparduos telefonų su iš anksto įdiegtu GrapheneOS. Tiesiog atsiras oficialiai palaikoma aparatinė įranga, ant kurios sistemą galėsi įsidiegti pats. Ir vis dėlto tai didelis dalykas — pirmą kartą GrapheneOS išeina už „Pixel“ ribų. Vienintelis ne toks džiugus niuansas: „Motorola“ flagmanai bus dar brangesni už „Pixel“. Privatumas ir toliau lieka pasirinkimu tiems, kas gali sau leisti. Linuxiac.
🚀 Branduolys 7.3 atneša rimtą našumo šuolį
Linux 7.3 dar tik formuojasi (stabilus leidimas laukiamas spalį), bet sąrašas jau įspūdingas:
- Btrfs tiesioginė įvestis/išvestis pašoko nuo maždaug 50 % iki beveik 95 % teorinio maksimumo, o žurnalo ir
fsyncpataisos duoda apie 5 kartus didesnį našumą. - EXT4 gavo lygiagretų tiesioginį rašymą, o IOmap sluoksnio optimizacija pakėlė našumą nuo 1,92 iki 2,19 mln. IOPS.
- Planuoklė: Peterio Zijlstros cgroup pertvarka pagerina kadrų stabilumą žaidimuose, o hibridinių „Intel“ procesorių pataisos mažina trūkčiojimą P ir E branduolių sistemose.
- Atmintis: KSM užrakto konkurencija sumažėjo nuo ~700 ms iki mažiau nei 2 ms; zsmalloc optimizacija duoda iki 1,83 karto pagreitėjimą „Raspberry Pi 4B“ ir 1,4 karto 20 branduolių „Intel“ sistemose.
- Realaus laiko darbas: tarpbranduolinio ryšio delsa DPDK tinklo užduotims krito nuo ~17 ms iki ~1,5 ms blogiausiu atveju.
Tai vienas iš tų leidimų, kuriuos pajusi nedarydamas nieko — tiesiog atnaujinęs sistemą. Ypač jei naudoji Btrfs arba žaidi. It's FOSS.
💾 Btrfs pagerėjo, bet ext4 ir XFS vis tiek greitesni
Ir čia pat — realybės patikra. Phoronix ištestavo Btrfs, EXT4, F2FS ir XFS ant Linux 7.2 ir 7.3. Rezultatas: nepaisant visų pagerinimų, Btrfs su numatytaisiais nustatymais (su įjungtu copy-on-write) vis dar atsilieka nuo visų trijų kitų failų sistemų. Bendrą geometrinį vidurkį laimi XFS.
Įdomios detalės: MariaDB krūvyje Btrfs ant 7.3 net regresavo, o PostgreSQL 18 regresiją parodė XFS. EXT4 ir F2FS elgėsi stabiliai tarp abiejų branduolių.
Mano skaitymas paprastas: Btrfs renkiesi ne dėl greičio, o dėl momentinių kopijų, kontrolinių sumų ir suspaudimo — ir tai visiškai racionalus pasirinkimas. Bet jei serveryje sukasi duomenų bazė ir tau reikia tik greičio, XFS vis dar yra atsakymas. Pilni testai.
🧩 „Multikernel“ išleido pirmąją viešą versiją
Viena keisčiausių ir įdomiausių savaitės naujienų. „Multikernel“ projektas paskelbė pirmąjį viešą branduolio medį — v7.0-mk2, paremtą Linux 7.0. Kol kas oficialiai palaikoma tik x86_64 architektūra.
Idėja tokia: užuot vienam branduoliui valdant visus daugiabranduolės sistemos resursus, ant tos pačios geležies vienu metu veikia keli nepriklausomi Linux branduoliai, kiekvienas su savo procesoriaus branduoliais, atmintimi ir PCI įrenginiais. Skirtingai nei virtualios mašinos, jie veikia tiesiogiai ant geležies, be hipervizoriaus.
Ir skaičiai įdomūs: konteksto perjungimo delsa — 1,37 mikrosekundės, palyginti su 3,42 KVM atveju. Resursus galima perskirstyti dinamiškai: išjungi vieną egzempliorių, jo geležis atitenka kitam.
Taikymo sritis kol kas siaura — labai mažos delsos, didelio našumo krūviai dideliuose serveriuose. Bet man tai primena tuos projektus, kurie penkerius metus atrodo kaip akademinis žaisliukas, o paskui staiga pasirodo esą tiksliai tai, ko reikėjo. Linuxiac.
🍎 „Asahi“ jau palaiko M3 „Mac“ kompiuterius
„Asahi Linux“ komanda paskelbė 7.2 progreso ataskaitą ir M3 serijos palaikymas jau visai arti oficialaus leidimo. DCP (ekrano valdiklio) palaikymas beveik pasiekė funkcinį lygiavertiškumą, taikantis į macOS 14.8.3 ABI.
Kas veikia M3: internetinė kamera visuose ja aprūpintuose įrenginiuose (reikėjo apeiti M3 Max praleidžiamą inicializacijos pranešimą), mikrofonai, ACE3 valdiklio palaikymas USB/Thunderbolt jungtims — veikia ir SPMI sąsaja, ir USB 3.0.
Kiti akcentai: energijos valdymas per UEFI Runtime Service pagrįstą PSCI kanalą (pagaliau be gamintojui specifinių triukų), AVD aparatinis vaizdo dekodavimas H.264, H.265, VP9 ir AV1 formatams su VA-API vertimo sluoksniu, tiesioginis kadrų buferio išvedimas be nereikalingo atminties kopijavimo. M4 ir M5 darbai prasidėję — veikia NVMe ir PCIe surašymas, „bet daugiau kol kas beveik niekas“.
Kaskart, kai skaitau šias ataskaitas, galvoju tą patį: šie žmonės atvirkštine inžinerija atkuria visiškai nedokumentuotą geležį ir daro tai geriau, nei daugelis įmonių dokumentuotą. Pilna ataskaita.
📢 „Apple“ pradėjo kišti reklamas į „Maps“
Nuo šio rugpjūčio JAV ir Kanados naudotojai „Apple Maps“ mato reklamas — „Siūlomose vietose“ ir paieškos rezultatuose. Po vieną skelbimą sekcijoje, viršuje, pažymėtą mėlyna „ad“ etikete.
Išjungti jų negalima. Net jei moki už „iCloud+“ ar „Apple One“. „Apple“ pakeitimą patvirtino, bet plačiau nekomentavo.
Reakcija internete — tokia, kokios ir tikėtumeisi. Ne vienas naudotojas rašo, kad vienintelė priežastis rinktis „Apple Maps“ vietoj „Google Maps“ ir buvo reklamų nebuvimas, o dabar tos priežasties nebeliko.
Man čia svarbiausia ne pati reklama, o principas. Metų metus buvo kartojama: „mes parduodame gaminius, ne jūsų duomenis“. Pasirodo, formuluotė buvo laikina. Kai maržos spaudžiamos, o akcininkai laukia augimo, privatumas tampa rinkodaros priemone, kurią galima ir pakoreguoti. Tai, beje, tiksliai ta priežastis, dėl kurios laisva programinė įranga svarbi: ne dėl to, kad jos kūrėjai geresni žmonės, o dėl to, kad tau nereikia jais pasitikėti. TechRadar.
🎮 „Wine“ ir „Proton“ atnaujinimai
Wine 11.16 atnešė aparatinį vaizdo dekodavimą per VA-API — tai reiškia GPU pagreitintą vaizdo apdorojimą ir mažesnę procesoriaus apkrovą. Wine Mono atnaujintas iki 11.3 su nauju ARM64 palaikymu, pagerintas išimčių apdorojimas ARM64EC architektūrai. Iš viso — 35 ištaisytos klaidos, tarp jų „Steam“ paleidimo problemos, WineWayland tvarkyklės regresija, žymeklio bėdos „Star Citizen“ ir strigimai diegiant „Adobe Creative Cloud“ bei „SteelSeries GG“.
Proton 11.0-2 pasirodė rugpjūčio 21 d. ir daugiausia taiso tai, ką sulaužė Proton 11: „Terraria“ našumas grąžintas į Proton 10 lygį, sutvarkyti CEG apsaugotų žaidimų paleidimo vėlavimai, juodi ekranai „Forza Horizon“ 4, 5 ir 6 naujesnėje SteamOS, garso iškraipymai keliuose žaidimuose. Devyni nauji žaidimai tapo žaidžiami, o „Diablo IV“, „Helldivers 2“, „Metal Gear Solid V“ ir „Marvel Rivals“ vėl veikia po pastarųjų atnaujinimų. Atnaujinti ir komponentai: Wine Mono 11.2.0, DXVK 2.7.1, VKD3D-Proton 3.0a.
Nuobodus, bet būtinas darbas — būtent dėl jo Linux žaidimuose šiandien tiesiog veikia. Wine 11.16, Proton 11.0-2.
💭 Savaitės mintis
Jei šią savaitę reikėtų išspausti vieną išvadą, ji būtų tokia: atviras kodas pagaliau tapo pakankamai svarbus, kad į jį imtų plūsti rimti pinigai — ir dabar mums teks išmokti klausti ne tik „kiek“, bet ir „iš ko“ bei „kokiomis sąlygomis“. 508 tūkstančiai eurų iš Vokietijos valstybinio fondo Flatpak portalams, 8 milijonai dolerių iš aštuonių milijardierių Arch pagrindu veikiančiam darbalaukiui ir 12,9 milijardo už saugyklą, kurioje guli beveik visi atviri DI modeliai, yra trijų visiškai skirtingų rūšių naujienos, net jei antraštėse visos skamba kaip pergalė.
O antra pamoka — apie tuos pačius 35 metus. Linux išaugo todėl, kad kiekvieną pataisą kažkas perskaitė. Debian balsavimas ir QEMU istorija apie tai ir yra: įrankiai keičiasi, bet atsakomybė lieka žmogui. Kol taip yra, ir sistema laikosi.
Iki kitos savaitės! 🐧
Apžvalga parengta pagal „The Linux Experiment“ 2026-08-29 laidą, „This Week in Linux“ 355 epizodą ir pirminius šaltinius. Abu podkastus verta paremti tiesiogiai — TuxDigital tai daroma per narystę arba parduotuvę.
☕ Jei šis turinys jums patinka, palaikykite CyberSig:
👉 ko-fi.com/cybersig
👉 buymeacoffee.com/cybersig
Komentarai
Rašyti komentarą