2011 m. gegužės 10 d., antradienis

[Trumpai] Kalbu vieną – darau kitą

Šiais metais daug bendrauju su tikinčiaisiais (dauguma jų – krikščionys). Visų deklaruojamos vertybės panašios – pagarba žmonėms, meilė ir pan. Skamba gražiai, bet, deja, šios vertybės deklaruojamos tik žodžiais, bet ne elgesiu.

Jie gerbia ir myli tik savo bendraminčius, o kitaip mąstančių nekenčia. Mat jų požiūris į gyvenimą neatitinka „krikščionių biblijos“ (savaip interpretuotos). Jie bibliją interpretuoja ne kaip ten parašyta, o kaip jie nori, kad būtų ten parašyta. Jei žmogus gyvenimą suvokia šiek tiek kitaip, jis yra nusidėjėlis iš kurio galima šaipytis.

Laimei, internete susipažinau su krikščionimis, kurios gerbiu, nes jie nebijo turėti ir ginti savo nuomonę, bet kartu ir gerbti kitaip mąstančius. Manau, jie turi tvirtesnius įsitikinimus, nebijo suabejoti ir savo nuomone, kai jų argumentai nėra tvirti. Jie nebijo ieškoti kompromisų, kai nesutampa kelios nuomonės. Dauguma jų dalyvauja tarpkonfesiniuose ir tarpreliginiuose renginiuose, todėl tolerancija jiems labai svarbi.

Panašaus nepakantumo pastebiu bendraudamas ir su ateistais. Jie elgiasi panašiai kaip ir nepakantūs krikščionys, tik skirtumas tas, kad ateistai nekalba nei apie pagarbą, nei apie meilę. Taigi, manau, kad jie yra nuoširdesni už kai kuriuos krikščionis.

Pabaigai labai tinka pastorės Susan Frederick-Gray žodžiai - „Love is our future, not hate, not fair“.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą