Rinkos priverstoji taika

„This Week in Bitcoin“ podcast'o 109-asis epizodas, pasirodęs 2026 m. birželio 17 d. ir pavadintas „Market Forced Peace“, pateko į vieną tankiausių savaitės žinių srautų šiais metais. Tą pačią dieną, kai naujasis Federalinio rezervo pirmininkas Kevin Warsh vedė savo pirmąjį FOMC posėdį, paskelbta aukščiausia infliacija per trejus metus, doleris netikėtai pakilo virš simbolinės 100 ribos, o Bitcoin rinka stabilizavosi tarp tebesitęsiančių derybų dėl Irano karo pabaigos. Žemiau – pagrindinės epizode aptartos temos su nuorodomis į pirminius šaltinius tiems, kas nori pasinerti giliau.

Infliacija šokteli iki 4,2 proc., o ekonomika tampa vis labiau „K raidės“

Gegužės mėnesio vartotojų kainų indeksas (CPI) parodė, kad metinė infliacija pasiekė 4,2 proc. – aukščiausią lygį per daugiau nei trejus metus, kaip rašo CNBC. Didžiausią įtaką tam turėjo Irano karo sukeltas energijos kainų šuolis. Tačiau po šio skaičiaus slypi gerokai sudėtingesnis vaizdas – JAV ekonomika jau kuris laikas vadinama „K raidės“ ekonomika: turtingesni namų ūkiai, paremti akcijų rinkos ir nekilnojamojo turto kainų augimu, toliau gausiai leidžia pinigus, o žemesnių ir vidutinių pajamų amerikiečiai vis dažniau atsiduria spąstuose. CNN primena, kad bendra namų ūkių skola jau viršijo 18,5 trln. dolerių, o pradelstų kreditinių kortelių skolų dalis pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimtmetį. Naujausi Niujorko Federalinio rezervo duomenys rodo, kad šiandienos vartotojų išlaidas iš esmės palaiko tik daugiau nei 125 tūkst. dolerių per metus uždirbantys namų ūkiai, o kreditinių kortelių skola visoje šalyje vis tiek siekia 1,25 trln. dolerių.

Kevin Warsh debiutas: posėdis, kuriame svarbiausia buvo tai, ko nebuvo

Birželio 17 d. Kevin Warsh pirmą kartą vadovavo FOMC posėdžiui nuo tada, kai perėmė Federalinio rezervo pirmininko postą iš Jerome Powell. Palūkanų norma, kaip ir tikėtasi, palikta nepakitusi – 3,5–3,75 proc. intervale. Tačiau didžiausią dėmesį sulaukė ne tai, kas pasakyta, o tai, kas neįvyko: Warsh viešai patvirtino, kad susilaikė nuo savo palūkanų prognozės pateikimo garsiajame „dot plot“ grafike, kuriame kiekvienas FOMC narys pažymi, kokios palūkanų normos jis tikisi ateityje. Tai – pirmas toks atsisakymas per daugiau nei dešimtmetį. Likę aštuoniolika narių savo prognozes pateikė: devyni iš jų numato, kad palūkanų norma metų pabaigoje bus aukštesnė nei dabartinis intervalas, o mediana pakilo nuo 3,4 proc. kovo mėnesį iki 3,8 proc. Warsh taip pat paskelbė apie penkias naujas darbo grupes, kurios per ateinančius mėnesius peržiūrės Fed komunikacijos strategiją ir balanso valdymą – jo siekis akivaizdus: atsitraukti nuo dešimtmetį trukusios išankstinio orientavimo (forward guidance) praktikos.

Pajamingumo kreivės kontrolė, „Plaza“ priesakas ir netikėtai sustiprėjęs doleris

Warsh jau seniai viešai kritikavo Fed komunikacijos modelį, todėl rinkos dalyviai spėlioja, ar jo era atneš ir pajamingumo kreivės kontrolę (yield curve control, YCC) – politiką, kai centrinis bankas sąmoningai palaiko žemą ilgalaikių obligacijų pajamingumą, neribotai jas superkant. Analitikai jau diskutuoja apie galimą naują „Fed–Iždo susitarimą“, panašų į pokario praktiką, kai didelė valstybės skola buvo tiesiog „infliuota“ palaikant žemas palūkanas. Bitcoin investuotojams tokia perspektyva skamba pažįstamai – tokia politika istoriškai naudinga kietiesiems turtams, nes ji realiu laiku nuvertina valiutą.

Įdomu tai, kad pati savaitė pasiūlė priešingą vaizdą: po Fed pareiškimo, iš kurio buvo pašalinta švelnėjimo retorika ir pakeltos infliacijos prognozės, Dolerio indeksas (DXY) peršoko simbolinę 100 ribą – vienas stipriausių dolerio šuolių šiais metais. Tai natūraliai grąžina prie senos diskusijos apie 1985 m. „Plaza Accord“ susitarimą, kuriuo penkios didžiosios ekonomikos sąmoningai nusprendė susilpninti tuomet pernelyg sustiprėjusį dolerį, kad apsaugotų JAV eksportą. Istorija rodo, kad panašus koordinuotas sprendimas vėl gali tapti realybe, jei dolerio stiprėjimas pradės kenkti prekybos balansui – o toks signalas rinkoms reikštų naujus argumentus Bitcoin naudai.

Bitcoin kaip skaitmeninis auksas: nuo karo baimės prie rinkos primestos taikos

Per visą Irano karo laikotarpį Bitcoin elgėsi neįprastai savo paties istorijai – jo kaina kilo tuo metu, kai akcijų rinkos ir net auksas patyrė nuosmukį. Balandžio viduryje kaina peržengė 75 000 dolerių ribą, o „Bitwise“ investicijų direktorius Matt Hougan pasiūlė naują naratyvą: Bitcoin tapo vienu metu ir skaitmeniniu auksu, ir neapibrėžtu pirkimo opcionu ateičiai, kurioje skaitmeninis turtas tampa tarptautinio atsiskaitymo priemone, nepriklausoma nuo jokios pavienės valstybės. Šį naratyvą sustiprino ir Irano sprendimas reikalauti mokesčio Bitcoin valiuta už tanklaivių praplaukimą per Hormūzo sąsiaurį.

Pastarosiomis dienomis, mažėjant karo baimėms ir artėjant prie JAV–Irano susitarimo memorandumo pasirašymo, Bitcoin kaina stabilizavosi apie 65 000–66 000 dolerių ribą. Tiesa, stabilumas trapus: kai Iranas apkaltino Izraelį pažeidus paliaubas Libano pietuose, kaina vėl trumpam sumažėjo. Tai geriausiai atspindi paties epizodo pavadinimą – „Market Forced Peace“: rinka tiesiogine prasme verčia šalis siekti taikos, nes kiekvienas naujas eskalavimo signalas akimirksniu kainuoja tiek naftos, tiek skaitmeninio turto rinkose.

Kataro paslaptis: kas tikrai nuramino Hormūzo sąsiaurį

Vienas provokuojančiausių šios savaitės pranešimų – Izraelio leidinio „Israel Hayom“ straipsnis, kuriame, remiantis trimis neįvardintais diplomatiniais šaltiniais, teigiama, kad JAV slapta patvirtino finansinį susitarimą tarp Kataro ir Irano. Pagal šį pranešimą, Dohai buvo leista perduoti Teheranui milijardus dolerių – dalis kaip „mokesčiai“ už tanklaivių praplaukimą, dalis per iki 1 mlrd. dolerių siekiančią kredito liniją – kad Kataro laivai galėtų saugiai kirsti Hormūzo sąsiaurį, nepaisant viešai skelbtos blokados politikos. Verta pabrėžti: šis pranešimas kol kas nėra patvirtintas kitų didžiųjų Vakarų žiniasklaidos priemonių, o JAV pareigūnai viešai neigia bet kokį nesąlyginį lėšų atlaisvinimą.

Platesnis kontekstas vis tiek aiškus – birželio viduryje JAV ir Iranas pasirašė susitarimo memorandumą, numatantį Hormūzo sąsiaurio atvėrimą tanklaivių eismui ir laipsnišką sankcijų švelninimą, priklausomai nuo Irano įsipareigojimų vykdymo. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė net pasiūlė siųsti karinius laivus, kurie padėtų užtikrinti saugų sąsiaurio veikimą. Ar susitarimas išliks stabilus, ar Iranas vėl bandys įvesti savo mokesčius už praplaukimą – kol kas neaišku.

Kita vertus, nepaisant viso šio chaoso, plačiai prognozuota katastrofiška naftos krizė galiausiai neįvyko tokia, kokios buvo bijoma kovo mėnesį. Brookings instituto analitikai aiškina, kad situaciją sušvelnino keletas „buferinių“ priemonių: didžiausias istorijoje koordinuotas strateginių atsargų išleidimas (apie 400 mln. barelių per Tarptautinę energetikos agentūrą), padidėjusi JAV skalūnų naftos gavyba bei plūduriuojančios Rusijos ir Irano naftos atsargos jūroje. Tačiau šie buferiai riboti – jei konfliktas užtruktų ilgiau, kainų spaudimas gali sugrįžti su dar didesne jėga.

Energija kaip kietųjų pinigų pagrindas: kasybos sunkumas krenta 10 proc.

Birželio viduryje Bitcoin kasybos sunkumas krito 10,09 proc. – nuo 138,96 trln. iki 124,93 trln., tai vienuoliktas didžiausias kritimas Bitcoin tinklo istorijoje ir antras didžiausias šiais metais. Pagrindinė priežastis – birželio mėnesio kainos kritimas apie 15 proc., kuris privertė mažiau efektyvius kasyklus išjungti įrenginius, kai vidutiniai kasybos kaštai (apie 84 300 dolerių už monetą) tapo aukštesni už pačią rinkos kainą. Likusiems aktyviems kasykloms tai reiškia maždaug 9–11 proc. didesnį atlygį už tą pačią kasybos galią.

Šis įvykis natūraliai grąžina prie senos Bitcoin maksimalistų tezės – kasyba kaip tik ir paverčia Bitcoin energija paremtais kietaisiais pinigais. Kaip pažymi TheEnergyMag, Bitcoin tinklas yra nepaprastai lankstus energijos vartotojas: jis gali būti statomas tiesiai prie energijos šaltinio, pavyzdžiui, prie užstrigusių dujų ar elektros pertekliaus, apeinant ilgus tinklo plėtros leidimų procesus. Tokiu būdu kasybos sunkumo svyravimai tampa ne tik rinkos nuotaikų rodikliu, bet ir priminimu, kad Bitcoin vertė tiesiogiai siejama su realiomis energijos sąnaudomis – savybe, kurios negali pasigirti dauguma fiat valiutų.

Instituciniai pinigai veržiasi į Bitcoin: BlackRock BITA ir SpaceX

Tuo pat metu, kai mažesni kasyklos kovoja su sumažėjusiu pelningumu, instituciniai investuotojai toliau stiprina savo pozicijas Bitcoin rinkoje. Birželio 16 d. „BlackRock“ pristatė naują „iShares Bitcoin Premium Income ETF“ fondą (žymimas BITA), kuris, skirtingai nei populiarus spot fondas IBIT, generuoja pajamas pardavinėdamas pirkimo opcionus (covered calls) prieš savo Bitcoin pozicijas. Fondas siekia 15–25 proc. metinio pajamingumo, tačiau mainais investuotojai praranda dalį potencialaus kainos augimo viršum tam tikro lygio. BITA mokestis sudaro 0,65 proc. – mažiau nei konkuruojantys pajamų fondai, bet daugiau nei 0,25 proc., kuriuos imama už paprastą spot IBIT. Tai aiškus signalas, kad institucinis kapitalas, ieškantis pajamų, o ne vien spekuliatyvaus augimo, atveria naują Bitcoin paklausos kanalą.

Antroji svarbi institucinė žinia – Elono Musko „SpaceX“, įžengusi į Nasdaq biržą birželio 12 d. per didžiausią IPO istorijoje, savo S-1 registracijos dokumente atskleidė, kad bendrovė turi 18 712 Bitcoin – daugiau nei dvigubai daugiau, nei anksčiau buvo spėję on-chain analitikai. Šios pozicijos savikaina – apie 661 mln. dolerių (vidutiniškai 35 320 dolerių už monetą), o rinkos vertė siekia apie 1,29 mlrd. dolerių. Tai pavertė „SpaceX“ aštuntu didžiausiu viešai prekiaujamos bendrovės Bitcoin turėtoju pasaulyje – aplenkiant tiek „Coinbase Global“, tiek „Riot Platforms“. Skirtingai nuo specializuotų Bitcoin iždo bendrovių, „SpaceX“ yra įprastai veikianti aerokosminė kompanija, todėl jos atvejis gali tapti pavyzdžiu kitoms didelėms, ne kripto srities korporacijoms, žiūrinčioms į Bitcoin kaip į normalų atsargų turtą.

Lightning tinklo naujovės: Alby Hub 1.23

Pasaulyje, kuriame antraštes valdo instituciniai pinigai ir makroekonominiai svyravimai, savarankiško Bitcoin valdymo įrankiai juda toliau savo tempu. „Alby Hub“ projektas, leidžiantis paprastai paleisti savo Lightning tinklo nodą, išleido versiją 1.23.0. Pagrindinės naujovės: „Just-in-Time“ kanalai, kurie automatiškai atidaromi gaunant mokėjimus, kai trūksta įeinančio likvidumo; nauja „Cards“ skiltis, leidžianti vienu paspaudimu papildyti debeto kortelę išlaidoms internete ar realiame pasaulyje; eksperimentinis „Ark“ mokėjimų variklis; bei pagerintas „Core Lightning“ palaikymas. Tokie atnaujinimai svarbūs ne tiek dėl pavienės funkcijos, kiek dėl bendros tendencijos: savarankiško Bitcoin saugojimo ir Lightning infrastruktūra tampa vis paprastesnė paprastam naudotojui – net tuo metu, kai didieji žaidėjai stiprina savo institucinę poziciją.

Apibendrinant

109-asis „This Week in Bitcoin“ epizodas gerai parodo, kokia sudėtinga šiandien tapo Bitcoin rinkos analizė – ji nebeatsiejama nei nuo makroekonomikos, nei nuo geopolitikos, nei nuo energetikos. Viena vertus, infliacija, K raidės ekonomika ir naujojo Fed pirmininko nežinomybė kuria nervingą foną tradicinėms rinkoms. Kita vertus, kiekvienas naujas geopolitinis posūkis – nuo Irano karo baimių mažėjimo iki slapto Kataro–Irano sandorio – tiesiogiai veikia Bitcoin kainą ir jos suvokimą kaip neutralaus, nuo valstybių nepriklausomo atsiskaitymo įrankio. Instituciniai pinigai (BlackRock, SpaceX) toliau plūsta į šią rinką, o lygiagrečiai tobulėja ir savarankiško valdymo įrankiai, tokie kaip „Alby Hub“. Jei norite išgirsti pilną analizę paties autoriaus balsu, visą epizodą rasite podcast'o svetainėje thisweekinbitcoin.show.

---

Jei šis straipsnis pasirodė naudingas, galite paremti CyberSig tinklaraščio veiklą:

☕ Paremkite: Ko-fi  |  Buy Me a Coffee