Rojus ir pragaras žemėje

Benaršydamas internete, radau rašinį, kuriuo noriu pasidalinti su tinklaraščio skaitytojais.

Plačiapetis storžievis samurajus aplankė kuklų vienuolį:
- Vienuoli, – kreipėsi, – išaiškink man, kas yra pragaras ir kas yra rojus.
Vienuolis pakėlė akis į galingą karį ir su didžiausia panieka prabilo:
- Išaiškinti tau, kas yra rojus ir pragaras? Nieko aš tau neaiškinsiu. Tu purvinas, nesiskutęs nuo tavęs trenkia smarvė. Esi samurajų kastos gėda ir rykštė. Dink man iš akių man bjauru į tave žiūrėti.
Samurajus įsiuto. Iš pykčio ėmė drebėti, jo veidą išmušė raudonis, negalėjo ištarti nė žodžio. Išsitraukė kardą ir iškėlė aukštyn, taikydamasis vienuolį nužudyti.
- Tai ir yra pragaras, – sušnabždėjo vienuolis.
Samurajus pasijuto nugalėtas. Kiek užuojautos to vienuolio širdyje, kiek drąsaus atsidavimo į galiūno rankas, ir vien tik tam, kad išaiškintų, kas yra pragaras.
Kupinas dėkingumo ir netikėtai užplūdusios ramybės, samurajus palengva nuleido kardą.
O štai čia yra rojus, – sušnabždėjo vienuolis.

Mano nuomone, rojų ir pragarą kuriame patys. Jei būsime bendruomeniški, padėsime vieni kitiems (be atlygio) – kursime rojų. Jei būsime pikti, savanaudžiai – kursime pragarą. Linkiu visiems kurti rojų žemėje ;)

P.S. Kurkime rojų jau dabar. Padovanokmte vaikams 5 centus spausdami mygtuką prisidėk ir tu (tai Jums nieko nekainuos). Jei mygtuko nematote, išjunkite reklamų blokavimą (AdBlock ar kt).