Patikimumo atspausdinti negalima: iždas, bitkoinas ir pasitikėjimo doleriu krizė
🏛️ Iždas perka savo paties skolą
Rugpjūčio 19 d. JAV iždas netikėtai paskelbė, kad bent dvigubai didina ilgalaikių obligacijų supirkimo (angl. buyback) operacijas — iki maždaug 4 mlrd. JAV dolerių už operaciją. Obligacijų supirkimas paprastai reiškia tai, kad valstybė iš rinkos atperka savo anksčiau išleistas skolos obligacijas. Formaliai tikslas — pašalinti sunkiai parduodamas, „nelikvidžias" senas obligacijas ir pagerinti prekybos sąlygas. Praktiškai tai sumažina ilgalaikės skolos pasiūlą rinkoje, o mažesnė pasiūla kelia obligacijų kainą ir mažina jų pajamingumą (palūkanas).
Kitą dieną iždo sekretorius Scottas Bessentas CNBC eteryje pridūrė, kad supirkimai gali viršyti ir 4 mlrd. — esą iždas turi „didelį įrankių rinkinį", o pajamingumai neatspindi fundamentalių rodiklių. Rinkoje pasklido kalbos, kad operacijos gali būti finansuojamos iš iždo bendrosios sąskaitos Federalinių rezervų sistemoje, kurioje rugpjūčio 20 d. gulėjo apie 935 mlrd. dolerių; „Morgan Stanley" vertinimu, „laisvų" pinigų ten galėtų būti nuo 80 iki 200 milijardų.
Kontekstas: 30 metų obligacijų pajamingumas prieš tai buvo peršokęs 5,3 % — aukščiausiai nuo 2007-ųjų. Verta pažymėti, kad rugpjūčio 25 d. Bessentas viešai sakė, jog iždas dar nenupirko nė vienos obligacijos ir jokios plėtros nebus iki lapkričio pradžios finansavimo plano. Tai kol kas — signalas, o ne intervencija.
🧨 Kai mokytojas viešai sudrausmina mokinį
Rugpjūčio 24 d. „The Wall Street Journal" pasirodė Stanley Druckenmillerio nuomonės straipsnis „Let the Bond Market Speak". Legendinis investuotojas teigia, kad valdžios bandymai dirbtinai laikyti turto kainas prieš fundamentalius rodiklius visada baigiasi pralaimėjimu, o ilgalaikių obligacijų pajamingumas yra informacija apie valstybės fiskalinę sveikatą. Kaip pavyzdį jis nurodo 1942–1951 m., kai JAV dirbtinai apribojo obligacijų pajamingumą, o rezultatas buvo dviženklė infliacija. Jei 30 metų obligacija turi prekiauti su 5,5 % pajamingumu — rašo jis — tai ne krizė, o sąskaita.
Pikantiška detalė: Druckenmilleris yra Bessento mentorius. Abu dirbo George'o Soroso „Quantum Fund", o pats Bessentas pernai „Financial Times" yra sakęs, kad makroekonomikoje egzistuoja Stanas ir visi kiti. Kritika iš šio žmogaus sveria kitaip nei bet kuris rinkos komentaras.
Kitą dieną prisijungė ir „Citigroup" vyriausiasis ekonomistas Nathanas Sheetsas — buvęs iždo sekretoriaus pavaduotojas ir 18 metų Fed veteranas. Jo verdiktas CNBC: JAV fiskalinė padėtis „absoliučiai nesuvaldyta". Deficitai, siekiantys 6 % ar daugiau BVP, per ateinantį dešimtmetį reikštų 20–25 trilijonų dolerių naujų obligacijų emisijų. Vašingtonas nori išleisti apie 24 % BVP, o surinkti mokesčiais 17–18 % — ir jokie supirkimai šios spragos neuždaro. Blogesniame scenarijuje, perspėja Sheetsas, bandymai valdyti pajamingumus pradeda griauti paties iždo, administracijos ir galiausiai Federalinių rezervų patikimumą.
Skaičiai jo pusėje: planuojami supirkimai yra maži šalia grynųjų obligacijų rinkos, kurioje per dieną apyvarta siekia apie 1,2 trilijono dolerių, ir šalia maždaug 739 mlrd. dolerių ketvirtinio skolinimosi poreikio.
💸 „Debasement" grįžta į žodyną
Debasement — tai valiutos nuvertinimas. Istoriškai tai reiškė monetų kaldinimą su mažiau tauriojo metalo; šiandien tai reiškia, kad pinigų perkamoji galia mažėja, nes valstybė renkasi skolintis ir spausdinti, o ne taupyti. „Debasement trade" yra statymas prieš valiutą ir už kietąjį turtą — auksą, sidabrą, bitkoiną.
„Axios" apžvalgoje Wall Street analitikai sako beveik vieningai: iždo tikslas buvo ne rinkos funkcionavimas, o žemesnės palūkanos. „Citi" analitikai pažymi, kad kaina už tokį pajamingumų valdymą yra silpnesnė valiuta. „Société Générale" pastabą pavadino „Scottas Bessentas — stipraus dolerio priešas". Brookings institucijos tyrėjas Robinas Brooksas įspėja, kad, kaip rodo Japonijos pavyzdys, valiutą sustabdyti nuvertėjimo spiralėje beveik neįmanoma.
Ironija ta, kad obligacijų gelbėjimas suveikė geriausiai ne obligacijoms. Ilgalaikiai pajamingumai krito apie 10 bazinių punktų ir didžiąją dalį kritimo atgavo per parą. O auksas ir sidabras per savaitę pakilo maždaug po 5 %, doleris susilpnėjo, bitkoinas — šoktelėjo. CF Benchmarks tai vadina debasement tezės atgimimu.
📈 Geriausia bitkoino savaitė per kelerius metus
Rugpjūčio 21 d. bitkoinas peršoko 78 000 dolerių — per parą pakilo 8,8 %, per savaitę daugiau nei 23 %, ir tai buvo stipriausia savaitė per daugiau nei trejus metus. (Skaičiuojant kiek kitaip, „Inc." tą patį šuolį vadina geriausia savaite nuo 2024 m. pradžios — priklauso nuo pasirinkto atskaitos taško.) Vis dėlto kaina tebėra maždaug 40 % žemiau rekordo, viršijusio 126 000 dolerių ir pasiekto pernai spalį.
Kas pastūmėjo? Didžiąja dalimi — short squeeze. Tai situacija, kai prekiautojai, statę prieš kainą (pasiskolinę ir pardavę turtą tikėdamiesi jį pigiau atpirkti), kainai kylant priversti skubiai užsidaryti pozicijas — o užsidarymas reiškia pirkimą, kuris kainą kelia dar aukščiau. „Standard Chartered" analitiko Geoffrey'aus Kendricko duomenimis, remiantis „CoinGlass" statistika nuo 2021 m. birželio, tai buvo didžiausias bitkoino trumpųjų pozicijų likvidavimas istorijoje; per dvi dienas rinkoje nurašyta virš 4,1 mlrd. dolerių statymų.
Institucinė pusė judėjo lėčiau, bet judėjo: bitkoino ETF fondai per tą savaitę pritraukė apie 1,5 mlrd. dolerių — Kendrickas tai vadina padrąsinančiu, tačiau kukliu ženklu. Jis taip pat nurodo, kad atviras pozicijų kiekis kriptorinkose tebėra žemas, o tai palieka vietos naujiems dalyviams. Jo prognozė: metų pabaigai numatyti 100 000 dolerių dabar gali būti per mažai. Platesnę instituciją tendenciją apžvelgia ir „Coinbase Institutional" savaitinė apžvalga bei BlackRock IBIT ataskaita SEC (už ketvirtį, pasibaigusį birželio 30 d.).
Meškų argumentai irgi nedingo. Kritikai primena, kad likvidavimais varomas šuolis nėra tas pats, kas nauja pinigų banga; kad bitkoinas visus 2026-uosius atsiliko nuo AI akcijų; ir kad auksas pastaruosius kelerius metus buvo paprasčiausiai patikimesnė apsauga. Vieni pataria išlikti atsargiems, kiti sako, kad dabar sunku būti meška. Abi pusės remiasi tais pačiais duomenimis.
🔄 Pinigai juda iš AI į kietąjį turtą
Fone vyksta didesnis dalykas — rotacija. Didžiąją metų dalį spekuliacinis kapitalas plaukė į dirbtinio intelekto infrastruktūrą ir puslaidininkius; bitkoinas, „Glassnode" žodžiais, buvo apleistas. Rugpjūtį svarstyklės pajudėjo: technologijų sektorius atvėso, o energetika, sveikatos apsauga, tauriieji metalai ir kriptovaliutos gavo dėmesio. Kai kurie komentatoriai tai vadina fiskalinės dominacijos apraiška — kai skolos aptarnavimas ima diktuoti pinigų politiką.
Svarbu neperlenkti: viena savaitė nėra tendencija, o „kietasis turtas" nėra vienalytė kategorija. Auksas ir bitkoinas šįkart judėjo kartu, bet 2026 m. pirmoje pusėje jų keliai smarkiai išsiskyrė.
⚡ Technologinė pusė: „Taproot Assets" v0.8
Laida grįžta ir prie „Lightning Labs" išleisto „Taproot Assets" v0.8. Tikslumo dėlei: ši versija paskelbta dar birželio 23 d. Kartu pristatytas ir pirmasis viešas „Taproot Assets SDK" — bibliotekaprogramuotojams, kuri sudėtingus protokolo identifikatorius pakeičia vienu paprastu „AssetRef".
Ką tai reiškia praktiškai? „Taproot Assets" leidžia ant bitkoino tinklo kurti turtą — pavyzdžiui, prie dolerio pririštus stabilkoinus — ir siųsti jį per „Lightning" tinklą greitai bei pigiai. v0.8 atsirado piniginės atsarginių kopijų ir atkūrimo funkcija su trimis režimais, galimybė valdyti sugrupuotą turtą pagal grupės raktą, geresnės kainodaros priemonės mazgų operatoriams ir maždaug septyneriopai pagreitėjęs įrodymų tikrinimas. Tai nėra antraštinė naujiena, bet būtent tokie žingsniai lemia, ar bitkoinas liks vien atsargų turtu, ar taps ir mokėjimo infrastruktūra.
🛡️ „Operation Economic Outcast" ir dolerio dviašmenis kardas
.png)
Rugpjūčio 24 d. JAV iždas paskelbė „Operation Economic Outcast" — kampaniją, kurią Bessentas palygino su Antrojo pasaulinio karo D diena. Sankcijos apima penkis Irano ekonomikos sektorius: skaitmeninį turtą, technologijas, auksą, aviaciją ir laivybą. Iš viso į sąrašus įtraukta beveik 60 subjektų, asmenų ir laivų. Bessento žinutė kitoms šalims buvo tiesmuka: bet kuris subjektas, padedantis Iranui plauti pinigus, bus pašalintas iš dolerio sistemos.
Atskirai, dar liepos 29 d., iždas sankcionavo Hormūzo sąsiaurio „draudimo" tinklą — schemą, kurioje Irano revoliucinės gvardijos remiamos struktūros vertė komercinius laivus pirkti privalomą „draudimą" nuo rizikų, kurias pati Irano pusė ir sukuria. Įdomiausia bitkoinininkams detalė: viena iš sankcionuotų bendrovių, „HormuzSafe", priėmė mokėjimus bitkoinu ir kitu skaitmeniniu turtu, siekdama apeiti sankcijas.
Kampanija išsiplėtė ir į Kiniją bei Honkongą, palietusi dešimtis įmonių ir asmenų — tačiau stambūs Kinijos bankai sąmoningai palikti nuošalyje, matyt, siekiant neišprovokuoti prekybos karo prieš planuojamą Xi ir Trumpo susitikimą. Pekinas atmetė vienašales sankcijas ir pareiškė ginsiantis savo interesus. Skeptikai pažymi ir techninę problemą: nubaustos įmonės greitai pakeičiamos naujomis priedangos struktūromis, o įvardytos dešimtys egzistuoja tarp dešimčių tūkstančių.
Čia ir slypi dolerio sankcijų dviašmenis kardas. Sankcijos veikia todėl, kad doleris yra pasaulinė atsiskaitymų valiuta. Bet kuo dažniau ir plačiau ta galia naudojama, tuo stipresnę paskatą kitos valstybės turi ieškoti alternatyvių atsiskaitymo kanalų — ir tuo silpnesnis ilgainiui tampa pats svertas. Kartu su obligacijų supirkimais susidaro nepatogus vaizdas: viena ranka Vašingtonas demonstruoja dolerio jėgą pasaulyje, kita — bando nuraminti rinką, kuri abejoja dolerio ateitimi.
🧭 Kur visa tai veda
Sujungus visas gijas, gaunasi viena linija apie pasitikėjimą. Iždas gali atpirkti obligacijas — bet negali atpirkti fiskalinio patikimumo. Gali pašalinti bet ką iš dolerio sistemos — bet kiekvienas toks veiksmas primena kitiems, kad nuo tos sistemos verta apsidrausti. Bitkoinas ir auksas šią savaitę kilo ne todėl, kad kažkas nauja būtų išrasta, o todėl, kad rinka perkainojo tikimybę, jog problema bus sprendžiama valiutos, o ne biudžeto sąskaita.
Tai nėra prognozė ir tikrai ne patarimas investuoti. Tai tik pastebėjimas, kad šią savaitę abi stovyklos gavo argumentų: buliai — rekordinį trumpųjų pozicijų likvidavimą ir grįžtančius ETF srautus; meškos — priminimą, kad kaina vis dar 40 % žemiau rekordo, o šuolį daugiausia pagimdė ne nauji pirkėjai, o priverstiniai. Vienintelis dalykas, dėl kurio abi pusės greičiausiai sutiktų: patikimumo atspausdinti negalima.
☕ Patiko straipsnis? CyberSig gyvuoja skaitytojų dėka. Jei norite paremti nepriklausomą lietuvišką technologijų ir bitkoino žurnalistiką, tai galite padaryti čia:
👉 Ko-fi: ko-fi.com/cybersig
👉 Buy Me a Coffee: buymeacoffee.com/cybersig
Ačiū už palaikymą! 🙏
Komentarai
Rašyti komentarą