Savaitės Linux naujienos: Microsoft 365 per Wine, CERN pereina prie Debian ir Steam Frame užsakymai
💼 Microsoft 365 veikia Linux per Wine
Mirko Brombinas, Bottles programos kūrėjas, parodė, kad Microsoft 365 galima įdiegti ir paleisti Linux sistemoje. Jis prisijungė savo paskyra ir praėjo dviejų veiksnių autentifikaciją. Word atsidarė, OneDrive integracija veikė, o atminties programa naudojo mažiau nei 500 MB. Prireikė Bottles 67.4 ir dar neišleistos Soda 11.0-11 versijos. Soda yra Wine pagrindu sukurtas paleidiklis Windows programoms.
Išbandyti patiems kol kas nepavyks: Bottles kataloge tėra Soda 11.0-10, o pats kūrėjas sako, kad teks palaukti.
Kodėl tai svarbu: daug žmonių, svarstančių rinktis Linux, pirmiausia klausia, ar veiks Word ir Excel. Kol kas tai tik ankstyvas bandymas, bet jei viskas veiks stabiliai, dažniausias argumentas prieš Linux taps gerokai silpnesnis.
🌿 Linux Mint kurs daugiau savo programų
Mint komanda pristatė kelias naujas XApp programas, kurios turėtų atsirasti Linux Mint 23:
- Xepub – atskira EPUB knygų skaityklė su skyrių navigacija, žymėmis, anotacijomis bei šviesiu, tamsiu ir sepijos režimais. Iki šiol knygas atidarydavo Xreader.
- Clockenstein – kalendorius, kuris pakeis GNOME Calendar, GNOME Online Accounts ir Evolution Data Server. Palaiko vietinius kalendorius, Google Calendar ir CalDAV (pvz., Nextcloud), o sinchronizuoja fone.
- Thingy – perdarytas taip, kad dokumentus rūšiuotų pagal failo tipą, o ne pagal programą.
Visos jos rašomos Python ir GTK3 kalbomis, sąmoningai paprastos, su nedaug nustatymų ir aiškiu tikslu.
Kodėl tai svarbu: Mint mažina priklausomybę nuo GNOME komponentų, kurių kryptis dažnai nesutampa su Mint vartotojų poreikiais. Kita vertus, mažai komandai kiekviena nauja programa yra papildoma našta prižiūrėti.
🦀 Ubuntu baigia pereiti prie Rust coreutils
Paskutinės trys pagrindinės komandos – cp, mv ir rm – Ubuntu 26.10 versijoje pereina prie Rust kalba parašytos versijos (uutils coreutils). Taip baigiasi perėjimas, pradėtas Ubuntu 25.10. Į 26.04 LTS šios komandos nepateko dėl rastų saugumo spragų: Canonical užsakytas Zellic auditas aptiko 113 problemų, 44 iš jų gavo CVE numerius. Dauguma jau sutvarkytos.
Verta patikslinti datą, nes dalis šaltinių rašė, kad Ubuntu 26.10 jau išleista. Iš tikrųjų stabili versija pasirodys spalio 15 d. Kas nori klasikinių GNU įrankių, galės įsidiegti paketą coreutils-from-gnu. Kitas Canonical tikslas – ntpd-rs kaip numatytasis laiko sinchronizavimo įrankis nuo Ubuntu 27.04.
Kodėl tai svarbu: Rust padeda išvengti klaidų dirbant su atmintimi, bet 44 CVE rodo, kad perrašant kodą iš naujo atsiranda ir naujų problemų. Nepriklausomas auditas prieš diegiant yra būtent tai, ko tokiu atveju ir reikia tikėtis.
📀 Išleista Ubuntu 26.04.1 LTS
Rugpjūčio 27 d. pasirodė pirmasis Ubuntu 26.04 LTS „Resolute Raccoon“ pataisymų leidimas. Tai ta pati sistema, tik į diegimo atvaizdą jau įdėti visi saugumo ir klaidų taisymai, sukaupti nuo balandžio. Naujo branduolio ar grafikos tvarkyklių čia nėra – jie ateis su 26.04.2 leidimu, po Ubuntu 26.10 išleidimo.
Svarbiausia kita smulkmena: nuo šio leidimo atsidaro kelias atsinaujinti iš Ubuntu 24.04 LTS tiesiai į 26.04 LTS. Atnaujinti atvaizdai paruošti ir Raspberry Pi, Arm64 bei RISC-V įrenginiams.
Kodėl tai svarbu: jei sistema jau įdiegta ir atnaujinama, daryti nieko nereikia. Leidimas aktualiausias tiems, kas diegia iš naujo arba dar naudoja 24.04 LTS.
💻 Iš savo kompiuterio: švarus Kubuntu 26.04 diegimas
Vakar pagaliau švariai įdiegiau Kubuntu 26.04. Diegimas praėjo sklandžiai, bet iškart iškilo problemų su Wayland ir prieigos neįgaliesiems funkcijomis, todėl grįžau prie senesnio X11 ekrano serverio. Wayland yra naujesnis būdas piešti langus ekrane, X11 – senasis, tačiau kol kas geriau suderintas su kai kuriomis pagalbinėmis funkcijomis. Tai laikinas sprendimas, bet kito šiuo metu nėra.
Dar neradau dviejų įskiepių, kuriuos naudojau anksčiau: vieno greitam garso išvesties perjungimui (tarp ausinių ir garsiakalbių) ir kito lipnaus klavišo paspaudimui rodyti ekrane. Jei žinote tinkamus Plasma valdiklius ar kitus sprendimus, labai lauksiu patarimų komentaruose.
🧲 CERN dalį sistemų perkelia į Debian
Šveicarijoje vykusioje MiniDebConf konferencijoje CERN inžinieriai Federico Vaga ir Nikos Tsipinakis pristatė, kad dalelių greitintuvų valdymo kompiuteriai pereina prie Debian 13. Debian savo naujienose patvirtino, kad iki 2026 m. pabaigos Debian 13 turėtų veikti daugiau nei 2 200 pramoninių kompiuterių ir įterptinių sistemų.
Kalbama apie kompiuterius, kurie tiesiogiai valdo greitintuvo elektroniką, o ne apie CERN duomenų centrus – pastarieji lieka su RHEL ir AlmaLinux. Iki šiol ten veikė CentOS ir RHEL, maždaug du dešimtmečius.
Priežastis labai praktiška. Red Hat naujesnes sistemas kompiliuoja taip, kad jos reikalauja naujesnių procesorių (nustatymas -march=x86-64-v2), todėl dalis veikiančios technikos tampa nebepalaikoma. It's FOSS pateikia skaičius: tokie reikalavimai atmestų 47 % CERN turimų plokščių, o RHEL 10 papildomai atkirstų dar 17 % naujesnių „Ivy Bridge“ plokščių. Pasilikti su RHEL būtų kainavę apie 5,4 mln. Šveicarijos frankų dėl technikos keitimo ir papildomų darbuotojų. CERN taip pat pripažino, kad Debian pusėje trūksta patogių įrankių paketams automatiškai kurti bei laikyti kelias to paties paketo versijas.
Kodėl tai svarbu: tai stipri žinia Debian projektui, bet įdomiausia čia yra priežastis. Kompiliavimas naujesniems procesoriams duoda šiek tiek našumo, tačiau atkerta seną, puikiai veikiančią techniką – o organizacijos, turinčios tūkstančius tokių įrenginių, tokiu atveju tiesiog išeina.
🧱 Išleista Linux From Scratch 13.1
Linux From Scratch yra ne distribucija, o knyga, mokanti sistemą susirinkti iš pradinių kodų savo rankomis. Rugsėjo 1 d. pasirodė 13.1 versija: atnaujinta įrankių grandinė (binutils 2.47, GCC 16.2.0, glibc 2.44), o knygoje naudojamas branduolys – Linux 7.1.8. Iš viso atnaujinti ar pridėti 46 paketai, tarp jų saugumo pataisos glibc, Python, systemd, util-linux, vim ir zlib.
Kodėl tai svarbu: LFS niekada nebuvo skirta kasdieniam naudojimui – tai mokymosi kelias. Kas bent kartą susirinko sistemą pats, po to visai kitaip supranta, kas vyksta jo kompiuteryje.
🌱 „The Ur Project“: naują distribuciją kuria vienas iš Clear Linux architektų
Auke Kokas, daug metų dirbęs prie Intel Clear Linux (taip pat prie Moblin, MeeGo ir Tizen), paskelbė apie naują projektą – The Ur Project. Tai bandymas sukurti ne tik naują distribuciją, bet ir įrankį, kuriuo bet kas galėtų pasidaryti savo. Numatyta viską rašyti Rust kalba, naudoti aprašomuosius TOML receptus, atkuriamas (bit-to-bit vienodas) kompiliacijas ir TUF atnaujinimų saugumo sistemą, o rezultatus pateikti OCI konteineriais, debesų atvaizdais ir „live USB“ laikmenomis.
Autorius atvirai sako, kodėl imasi darbo iš naujo: Clear Linux buvo padaryta taip, kad bendruomenei prisidėti buvo per sunku. Projektas asmeninis, be įmonių ar fondų paramos. Kol kas veikia tik svetainė, tinklaraštis ir kodo saugykla, atsisiunčiamų sistemos atvaizdų dar nėra. Šaltiniai nesutaria dėl datos: Phoronix rašo, kad paskelbta rugpjūčio 31 d., It's FOSS nurodo rugsėjo 1 d. – tai to paties LinkedIn įrašo data skirtingose laiko juostose.
Kodėl tai svarbu: naujų distribucijų atsiranda daug, bet šią kuria žmogus, jau sukūręs vieną didelę sistemą ir žinantis, kur ji nepavyko. Kol nėra ko atsisiųsti, tai vis dėlto tik įdomus pažadas.
⚖️ Kalifornija: atvirojo kodo sistemoms nereikės tikrinti vartotojų amžiaus
Kalifornijoje nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalios Skaitmeninio amžiaus patvirtinimo įstatymas (AB 1043). Paprastai tariant, operacinė sistema diegimo metu turės paklausti vartotojo amžiaus ir perduoti programoms signalą, į kurią amžiaus grupę žmogus patenka (iki 13, 13–16, 16–18, 18+).
AB 1856 šį įstatymą pataiso taip, kad „operacinės sistemos tiekėju“ nebūtų laikomas tas, kuris platina sistemą su licencija, leidžiančia kodą kopijuoti, platinti ir keisti. Vadinasi, Linux distribucijos su GPL, MIT, BSD ar Apache licencijomis į įstatymo taikymo sritį nepatenka. Išimtis taip pat apima bibliotekas, karkasus ir priklausomybes, platinamas per paketų tvarkykles, bei naršyklių plėtinius.
Dėl statuso šaltiniai skiriasi, tad verta patikslinti. Rugpjūčio pabaigoje rašyti straipsniai ir kampanijos „Ageless Linux“ puslapis skelbė, kad įstatymas dar tik priimtas parlamento (balsavimas 69 prieš 0) ir laukia gubernatoriaus parašo iki rugsėjo 30 d. Pagal Kalifornijos parlamento registrą gubernatorius jį pasirašė rugsėjo 10 d., o įstatymas paskelbtas kaip 2026 m. įstatymų 184 skyrius. Taigi tai jau ne projektas.
Neaiškumų lieka: Linux Magazine atkreipia dėmesį, kad SteamOS atvejis miglotas, nes sistema remiasi Arch Linux, bet turi uždaro kodo dalių, todėl nėra aišku, ar išimtis jai galioja.
Kodėl tai svarbu: savanorių prižiūrimiems projektams nereikės diegti amžiaus tikrinimo mechanizmų, kurių jie techniškai ir teisiškai net negalėtų įgyvendinti. Vis dėlto pati kryptis kelia klausimų: kai amžiaus tikrinimą įdiegia operacinė sistema, tai paliečia visus vartotojus, ne tik vaikus. Panašūs siūlymai svarstomi ir Europoje.
🥽 Valve pristatė „Steam Frame“, užsakymai atverti
Linus Tech Tips paskelbė apžvalgą anksčiau, nei turėjo, tad detalės paaiškėjo dar prieš oficialų pristatymą. Steam Frame – tai savarankiški VR akiniai su SteamOS:
- Snapdragon 8 Gen 3 procesorius, 16 GB RAM, 256 GB arba 1 TB atminties ir microSD lizdas;
- LCD ekranai po 2160×2160 kiekvienai akiai, 72–144 Hz;
- akių sekimas ir foveated streaming (ryškiausiai atvaizduojama tik ta vieta, į kurią žiūrima), Wi-Fi 7 ir atskiras 6 GHz belaidis adapteris žaidimams transliuoti iš kompiuterio;
- x86 žaidimai ARM procesoriuje veikia per FEX.
Kainos: 1 049 € už 256 GB versiją ir 1 279 € už 1 TB. Kartu gaunami valdikliai ir žaidimas „Half-Life: Alyx“. Registracija baigėsi rugsėjo 17 d.: Valve atsitiktine tvarka suskirstė užsiregistravusius į eilę arba laukiančiųjų sąrašą, o pirmieji pirkimo kvietimai siunčiami nuo rugsėjo 18 d. Lietuvos pirkėjams svarbu, kad Valve parduoda tiesiogiai ES šalyse. LTT pastebėjo, kad programinė įranga dar ankstyvos stadijos, o transliuoti iš „Steam Machine“ kol kas negalima.
Kodėl tai svarbu: tai dar vienas plačiai parduodamas įrenginys su Linux pagrindu veikiančia SteamOS. Kiekvienas toks įrenginys stumia visą Linux žaidimų ekosistemą į priekį.
🖥️ Išleistas GNOME 51 „A Coruña“
- geresnis kadrų planavimas, todėl animacijos sklandesnės, kai sistema apkrauta; greitesnis ekrano įrašymas;
- ekrano ryškumas išsaugomas ir po perkrovimo; atsirado automatinis ekrano pasukimas; jutiklinis kilimėlis gali išsijungti, kai prijungiama pelė;
- Maps programoje galima atsisiųsti žemėlapius naudojimui be interneto ir matyti viešojo transporto išvykimus su vėlavimais realiu laiku;
- Files rodo pažymėtų elementų skaičių tempiant, o nukopijuoti failai pažymimi automatiškai;
- Papers leidžia įterpti vizualų parašą, Software įspėja apie nebepalaikomas programas, Remote Desktop palaiko intelektualiąsias korteles ir Kerberos;
- nebepalaikomos senos NVIDIA tvarkyklių sąsajos.
Norintiems pamatyti viską vaizdo įraše – išsami GNOME 51 apžvalga.
Kodėl tai svarbu: didelių naujovių čia nėra, bet yra daug naudingų smulkmenų. Ryškumas, kuris nebesusiveda po perkrovimo, yra kaip tik tas pataisymas, kurio daug kas laukė.
📱 GNOME Shell Mobile atsidūrė keistoje padėtyje
GNOME kūrėjas Carlosas Garnacho parašė atvirą įrašą apie mobiliosios GNOME Shell versijos padėtį. Projektas prasidėjo apie 2022 m. su Sovereign Tech Fund parama. Per tą laiką asmeninėje kodo šakoje susikaupė per 300 pataisų (daugiau nei 120 tūkst. pakeistų eilučių), bet į pagrindinę šaką pateko labai nedaug. GUADEC konferencijoje prižiūrėtojai buvo viešai apkaltinti, kad atstumia naujokus.
Garnacho su tuo nesutinka: jo nuomone, projektas nuo pat pradžių buvo vystomas beveik be esamų prižiūrėtojų, o toks milžiniškas pakeitimas tiesiog neperžiūrimas. Jis palaiko Markuso Göllnitzo pasiūlymą perkelti pataisas mažomis dalimis per įprastą peržiūros procesą.
Kodėl tai svarbu: tai pamoka, kaip atviro kodo projektuose stringa ne kodas, o bendravimas ir procesas. Linux telefonuose priklauso nuo to, ar pavyks susitarti.
📦 Flatpak kuria „app services“ (intents)
Ignacy Kuchciński, dirbęs pagal Sovereign Tech Fund finansuojamą Flatpak projektą, aprašė intents mechanizmą. Per jį programos gali skelbti, kokias paslaugas teikia – pavyzdžiui, miniatiūrų generavimą ar nuorodų atidarymą – ir kitos programos gali jomis naudotis net iš smėlio dėžės (sandbox).
Pirmasis praktinis pavyzdys – Terminal Intent (org.freedesktop.Terminal1). Jis leistų GNOME nustatymuose pasirinkti numatytąjį terminalą ir atidaryti aplanką terminale tiesiai iš failų tvarkyklės – Flatpak programoms ši problema buvo neišspręsta daugelį metų. Bandomosios versijos jau yra GNOME Settings, GLib, Console ir Ptyxis, bet specifikaciją dar turi patvirtinti kitos darbalaukio aplinkos, pavyzdžiui, KDE.
Kodėl tai svarbu: tai mažai kam matomas darbas, bet būtent jis padaro Flatpak patogų kasdien naudoti.
🎙️ Audacity 4.0 su visiškai perkurta sąsaja
Rugsėjo 3 d. išleista Audacity 4 – populiariausio nemokamo garso redaktoriaus versija su iš naujo padaryta sąsaja. Programa perkelta nuo wxWidgets prie Qt6 bibliotekos, t. y. varikliuko, kuris piešia langus ir mygtukus. Dėl to sąsaja atrodo moderniau, geriau veikia didelės raiškos ekranuose, atsirado šviesi ir tamsi temos bei sistemos akcentinė spalva.
- darbo erdvės (Classic, Music, Modern, Custom), kurias galima prisitaikyti;
- patogesnis fragmentų redagavimas: kelių fragmentų žymėjimas, grupavimas, trumpinimo ir tempimo rankenėlės, atskiras skaidymo įrankis (klavišas S);
- žymės ir sritys laiko juostoje, atskiri garso lygio matuokliai kiekvienam takeliui;
- naujas projektų formatas .aup4, o seni .aup3 projektai atsidaro be problemų;
- LV2, VST3 ir Audio Units papildinių palaikymas be tarpinių sluoksnių.
Yra ir minusų: iš 4.0 versijos kol kas dingo kelios senos funkcijos, tarp jų laiko takeliai (Time Tracks), MIDI palaikymas ir makrokomandų tvarkyklė. Leidimo dieną Snap ir Flathub versijos dar nebuvo atnaujintos, tad Linux vartotojams siūlomas AppImage.
Kodėl tai svarbu: sena Audacity sąsaja buvo iš praėjusio amžiaus, tad pertvarka reikalinga. Tiems, kas kasdien dirba su MIDI ar makrokomandomis, vertėtų palaukti kelių atnaujinimų ir neskubėti šalinti 3 versijos.
🎬 OpenShot 4.0: rimtas šuolis vaizdo montavime
Rugpjūčio 30 d. pasirodė OpenShot 4.0. Šis vaizdo redaktorius ilgai buvo laikomas paprastu pradedantiesiems, bet dabar gavo funkcijų, kurių anksčiau tekdavo ieškoti sudėtingesnėse programose:
- spalvų korekcija (Color View) su spalvų ratais, kreivėmis, LUT profiliais ir profesionaliais matuokliais, taip pat ekspozicijos, kontrasto, temperatūros ir sodrumo valdikliais;
- įrašymo režimas: galima įrašyti mikrofoną, ekraną, internetinę kamerą ir sistemos garsą tiesiai į projektą, kiekvieną šaltinį paliekant atskirai;
- objektų atskyrimas su dirbtiniu intelektu, veikiantis vietiniame kompiuteryje, be debesies paslaugų ir be paskyrų;
- 10 naujų efektų (garso vizualizacija, sinchronizavimas pagal ritmą, kino grūdėtumas, triukšmo šalinimas ir kt.) bei perdaryta laiko juosta.
Programa taip pat perkelta nuo Qt5 prie Qt6. Kūrėjai nurodo, kad, palyginti su 3.5.1, suliejimo (Blur) efektas jų teste veikė 61,8 % greičiau, o ryškinimo – 12,8 %.
Kodėl tai svarbu: DI funkcija veikia vietiniame kompiuteryje ir nereikalauja jokios prenumeratos. Jei anksčiau OpenShot atrodė per paprasta, dabar verta pažiūrėti iš naujo.
🐧 Branduolio naujienos: mažiau seno kodo ir greitesnis kompiliavimas
- Planuojama pašalinti pasenusias 32 bitų ARM platformas (Footbridge, RiscPC, OMAP24xx, i.MX31, STM32 MCU ir kt.) su jų tvarkyklėmis – maždaug 247 tūkst. eilučių kodo. Greičiausiai tai įvyks Linux 7.5 versijoje. Branduolyje yra beveik 41 mln. eilučių, tad tai tik apie 0,6 %, bet prižiūrėtojams darbo sumažės pastebimai.
- Lorenzo Stoakesas iš ARM, padedamas dirbtinio intelekto, rado ir pašalino vienos gijos „butelio kakliukus“ branduolio kompiliavimo sistemoje. Pilnas kompiliavimas paspartėjo apie 36 %, o dalinis – apie 70 %. Tikimasi, kad pataisos pateks į Linux 7.4.
Kodėl tai svarbu: DI čia panaudotas kaip įrankis, padedantis patyrusiam kūrėjui greičiau rasti lėtas vietas, o ne kaip kodo generatorius, darantis viską už žmogų.
⚡ amd64v3 versija pagreitina ir pigius kompiuterius
Phoronix išbandė Ubuntu 26.10 amd64v3 versiją, sukompiliuotą naujesniems x86-64-v3 procesoriams, su pigiu 449 JAV dolerių nešiojamuoju kompiuteriu (Intel Wildcat Lake, 8 GB RAM). Našumas pagerėjo daugelyje testų: disko operacijose (FIO), Darktable, RawTherapee, GNU Octave, GNU Radio ir kai kuriuose žaidimuose. Minusas – šiek tiek didesnės procesoriaus energijos sąnaudos.
Kodėl tai svarbu: paprastai manoma, kad tokios optimizacijos aktualios tik galingiems kompiuteriams, bet testas rodo naudą ir pigiems nešiojamiesiems. Senesnės technikos savininkams tai reiškia, kad ateityje gali tekti rinktis tinkamą leidimo variantą.
🤖 OpenAI atskleidė nerimą keliančius savo modelių poelgius
OpenAI paskelbė šešis atvejus, kai DI agentai veikė be leidimo:
- nepaskelbtas modelis įterpė pats sau nurodymus į 27 užduočių santraukas, įskaitant nurodymus apeiti apribojimus;
- modeliai paliko būsimiems modeliams patarimus slėpti klaidas ir išgalvoti duomenis;
- modelis rado viešai paliktą API raktą, pasinaudojo juo, o negavęs tikrų duomenų rezultatus sufabrikavo;
- agentai be leidimo įkėlė failus į viešas talpyklas, o skirtingi apmokymo egzemplioriai bandė keistis žinutėmis ir apeiti tinklo apribojimus.
OpenAI pabrėžia, kad tai kraštutiniai, o ne įprasti atvejai, ir pristatė naują tokių incidentų skirstymo bei atskleidimo tvarką.
Kodėl tai svarbu: tai priminimas, kad DI agentams negalima duoti neribotos prieigos prie sistemų, raktų ar failų.
🤝 NVIDIA perka „Hugging Face“
Rugsėjo 3 d. NVIDIA oficialiai patvirtino, kad perka Hugging Face už 12,93 mlrd. JAV dolerių. Sandorį dar turi patvirtinti reguliuotojai; apie jį rašė ir Reuters.
Kam pavadinimas nepažįstamas: Hugging Face yra didžiausia atvirų dirbtinio intelekto modelių saugykla – savotiškas GitHub, tik skirtas modeliams. Ten laikoma per 3 mln. modelių, 500 tūkst. duomenų rinkinių ir 1 mln. programėlių, o naudotojų yra daugiau nei 18 mln. NVIDIA žada, kad platforma liks atvira visai ekosistemai, kūrėjai galės rinktis bet kokius modelius, karkasus ir debesis, o NVIDIA technika nebus privaloma.
Kodėl tai svarbu: kai bendrovė, uždirbanti iš DI lustų, nuperka pagrindinę atvirų modelių saugyklą, verta stebėti, ar laikui bėgant nepradės palankiau elgtis su savo technika. Svarbių modelių kopijas geriausia turėti ir pas save.
🎮 Žaidimų naujienos
- Linux platformoje jau per 30 000 žaidimų. Rugpjūčio 31 d. duomenimis, Steam Deck ir SteamOS turėjo 8 939 „Verified“ ir 21 067 „Playable“ žaidimus. Tai tik tie, kuriuos Valve oficialiai patikrino – per Proton veikia dar daugiau. Beje, žymos ne visada atitinka tikrovę: pasitaiko „Verified“ žaidimų, kurie strigčioja, ir „Unsupported“ žaidimų, kurie veikia puikiai.
- Ubisoft sąmoningai užblokavo „For Honor“. Nuo rugsėjo 10 d. žaidimas nebeveikia Linux ir SteamOS sistemose, įskaitant Steam Deck. Ubisoft paaiškinime sakoma, kad kartu su nauju reitinguotu režimu stiprinamos apsaugos nuo sukčiavimo, o Linux platformoje jie negali „prasmingai įdiegti apsaugos“. Galimybės sugrąžinti palaikymą ateityje neatmeta.
- Valve atvėrė Lepton kodą. Tai suderinamumo sluoksnis, leidžiantis Android žaidimus paleisti Linux sistemoje, visų pirma Steam Frame akiniuose. Kodas išleistas MIT licencija, o Android failų sistema, paremta Waydroid, Anbox ir kitais projektais, – GPL-3.0 licencija.
- PS5 Linux projektas neteko pagrindinio kūrėjo. Andy Nguyen (theflow0) paliko projektą, kai paskutinę jo naudotą hipervizoriaus spragą kiti žmonės, pasitelkę DI, rado ir per kelias dienas pranešė Sony, nors buvo sutarta palaukti iki GTA 6 išleidimo. Kodas lieka atviras, bet be pagrindinio kūrėjo projekto ateitis neaiški.
Kodėl tai svarbu: techniškai Linux žaidimams jau seniai tinka – 30 tūkstančių žaidimų tai įrodo. Likusios kliūtys daugiausia dirbtinės: „For Honor“ Linux sistemoje veikė, o dabar jį tiesiog išjungė, ir žaidimą nusipirkę žmonės lieka be nieko.
Straipsnis parengtas pagal savaitinę „Linux & Open Source Weekly News“ apžvalgą ir joje nurodytus šaltinius. Kuri naujiena jums įdomiausia? Parašykite komentaruose.
Jei straipsnis buvo naudingas, galite paremti CyberSig ir padėti rengti daugiau tokio turinio lietuvių kalba:
☕ Ko-fi: ko-fi.com/cybersig
☕ Buy Me a Coffee: buymeacoffee.com/cybersig
Komentarai
Rašyti komentarą